Tačiau dienos pabaigoje mes bijome susimauti, bijome padaryti klaidų, o kai tai nutinka, mes kaltiname save, smerkiame, nešiojamės kažkokią neįvardytą gėdos jausmą. Kartais tai mus išmuša taip iš vėžių, kad priverčia sustoti, žengti žingsnį atgal. Kai kurie iš mūsų neriasi iš kailio, kad tik nesuklysti, nes žino, kokie jausmai tuomet aplanko. Kodėl taip sunku yra pamiršti ir nekaltinti savęs?

Juk yra tarp skaitančiųjų ne vienas, kuris galbūt gavo ne tiek balų egzamine kiek norėjo ar tikėjosi, galbūt neįstojo ten, kur norėjo, o galbūt iš vis neįstojo. Kaip neleisti, kad vienas akmuo pasitaikęs jūsų kelyje nesugadintų ateities?

Nepriimkite per daug asmeniškai. Atskirkite klaidą nuo savo asmenybės. Jei neradote tinkamo kelio, neišsprendėte kažkokios problemos ar jums nepavyko, tai nereiškia, kad esate beverčiai. Tai yra du skirtingi dalykai, tačiau dažnai mes nepasisekimą ar klaidą tapatiname su savimi. Suasmeninant viską galima sulaukti ypač skaudžių pasekmių: kris jūsų savivertė ir pasitikėjimas.

Kartą gyveno vyras, kuriam nepasisekė versle, kai jam buvo 21, toliau sekė nesėkmės, kai jis buvo 22. Jo ir vėl laukė nepasisekimas versle, kai jam buvo 24. Būnant 26-ties jam teko kovoti ir susitaikyti su sužadėtinės mirtimi, o po metų jis palūžo. Bandė dalyvauti politikoje, tačiau ir vėl jį persekiojo nesėkmės, kai jam buvo 34. Jis bandė tapti senatoriumi, kai buvo 45, po dviejų metų nepavyko tapti viceprezidentu, tačiau pagaliau jam nusišypsojo sėkmė ir būdamas 52 tapo JAV prezidentu. Kalbame apie Abrahamą Lincolną. Jis neleido nesėkmėms jo nugalėti ir sužlugdyti.

Priimkite iššūkį, išmokite ir vėliau pritaikykite įgytas žinias. Jei jus užklupo bėda ar kažkokia nelaimė, į viską žiūrėkite filosofiškai ir analitiškai. Atsikratykite įvairių emocijų, kurios tuo metu dažniausiai prasiveržia: pyktis, nežinia, savigrauža, nuoskauda ir panašiai. Kodėl jums nepavyko? Kas galėjo būti padaryta, kad pabaiga nebūtų tokia dramatiška? Ar tikrai viskas priklausė nuo jūsų ir buvo tik jūsų rankose? Atsakykite į klausimus, atsisėskite ir pagalvokite, o ką jūs išmokote iš šio įvykio. Pagalvokite, kaip galėtumėte visą išmoktą pamoką pritaikyti ateityje.

Pasirodo kad Thomas Edisonas, kurdamas lemputę, susimovė ne vieną ar du kartus – o visus 10 tūkst. Taip, jūs perskaitėte teisingai. Jis sakė, jog kiekviena nesekmė vertė jį judėti pirmyn, nepasiduoti, ieškoti sprendimo ir pagaliau jam pavyko. Štai broliai Wright‘ai ne vienerius metus dirbo prie lėktuvo prototipo. Teko ne vieną kartą nusivilti, tačiau atkaklumas darė savo. Prireikė ne vienerių metų, tačiau jiems pavyko: jis sukūrė lėktuvą, kuris pakilo ir išsilaikė ore.

Paleiskite. Nereikia užsiciklinti ir vis galvoti apie savo nesėkmę, juk vien galvojimas ir neišmetimas iš galvos rezultato nepakeis. Kas buvo, tas buvo. Šaukštai jau po pietų. Jei nepaleisite ir laikysitės įsikibę savo nesėkmės, atsidursite emocinėje duobėje, jus kankins blogos mintys, nebus galima judėti pirmyn. Negalite pakeisti praeities, tačiau galite pakeisti ateitį. Kuo greičiau jūs atrasite motyvacijos ir įnešite pozityvių vėjų į savo gyvenimą, tuo greičiau esama situacija pradės keistis.

Nustokite bandyti įtikti kitiems. Daugeliu atveju mūsų baimės susimauti ar suklysti yra susijusios su kitais: mes bijome nuvilti, bijome, kad prarasime pagarbą, pasitikėjimą, smuksime jų akyse. Natūralu, kad mums labai didelę įtaką daro kiti, kad mes klausome, ką jie kalba, kaip aplinkiniai mus vertina. Prisiminkite, kad tai jūsų gyvenimas, o ne kitų žmonių. Jei kažkas turi vienokią ar kitokią nuomonę apie jus, tai nereiškia, kad ji yra teisinga. Negana to, neleiskite kitų nuomonei jus užgožti ir atimti iš jūsų galimybę judėti į priekį. Mažiau kreipkite dėmesį, ką kalba kiti.

Štai Oprah Winfrey buvo atleista iš pirmojo savo darbo televizijoje, nes kažkam atrodė, kad ji nėra sutverta televizijos ekranui. Stephen‘o King‘o knyga „Carrie“ buvo atmesta net trisdešimt kartų įvairių leidyklų. Walt‘as Disney buvo atleistas iš darbo laikraštyje, nes „neturėjo fantazijos ir gerų idėjų“.