Statistika rodo, kad sėkmingai įsidarbino ir didžiausias vidutines draudžiamąsias pajamas turėjo absolventai, įgiję programų sistemų, informatikos arba aeronautikos inžinerijos studijų krypčių išsilavinimą.

Šios programos tradiciškai susilaukia daug dėmesio iš stojančiųjų ir stabiliai išlieka populiariausiųjų gretose. Štai šiemet iš visų Lietuvos universitetų daugiausia stojančiųjų studijuoti valstybės finansuojamose vietose pakviesta į Kauno technologijos universitete (KTU) dėstomas „Programų sistemas“ (319 stojantieji).

Universitetuose išvardintų krypčių studijas baigę specialistai per mėnesį vidutiniškai uždirba 1117-1503 eurus „ant popieriaus“. Tokį atlyginimą prieš mokesčius, kitaip –  vidutines draudžiamąsias mėnesines pajamas, gaudavo 2012-2016 m. nurodytų studijų krypčių programas baigę universitetų absolventai.

Panašaus lygio uždarbius gauna ir informacijos sistemų, statistikos, elektronikos ir elektros inžinerijos studijų krypčių programas baigę absolventai. Atitinkamai jų draudžiamosios pajamos sudaro nuo 924 iki 990 eurų per mėnesį.

Lyginant absolventų užimtumą pagal baigtos aukštosios mokyklos tipą, daugiau absolventų įsidarbina tarp baigusiųjų universitetines studijas. Pasak Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) analitikų, tai rodo, kad universitetinių studijų absolventai yra paklausesni darbo rinkoje.

Tą patį rodo ir didesnė dalis Darbo biržoje registruotų bedarbių tarp kolegijines studijas baigusių absolventų. Taip pat absolventai, baigę universitetines studijas, praėjus 6 mėnesiams po studijų baigimo uždirba daugiau – gauna vidutiniškai didesnes draudžiamąsias pajamas.

Žurnalo „Reitingai“ duomenimis, 2018 m. pagal darbdavių vertinimus ir alumnų kuriamą pridėtinę vertę pirmąją vietą tarp valstybinių Lietuvos universitetų užima KTU. KTU lyderystę pagal darbdavių vertinimus patvirtina ir prestižinis „QS World University Rankings“ reitingas.

Štai šeštus metus sėkmingai savo veiklą vykdančiai programavimo paslaugų kompanijai „Present Connection“ vadovaujantis Domantas Jovaišas teigia, kad šios sparčiai augančios tarptautinės įmonės padalinyje Kaune dirba net apie 90 proc. KTU absolventų.

„KTU – informacinių technologijų specialistų kalvė. Tai stipriausia institucija, ruošianti tokius specialistus. Nenurašome ir kitų aukštųjų mokyklų, tačiau kol kas KTU absolventų santykinė dalis įmonėje yra didžiausia“, – tikina jis.

Prognozuojamos darbo vietos

Šiais metais atlikta Lietuvos darbo rinkos analizė rodo, kad darbo rinkoje trūksta aukštos kvalifikacijos darbuotojų – vadovų, specialistų, technikų ir jaunesniųjų specialistų. Tokį 2018 m. apibendrinimą skelbia MOSTA, remdamasis SoDros ir Švietimo valdymo informacinėje sistemoje (ŠVIS) pateiktais statistiniais duomenimis.

MOSTA ir asociacija „Infobalt“ taip pat praneša, kad informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų skaičius Lietuvoje per pastaruosius trejus metus augo 10 kartų sparčiau nei bendras samdomų darbuotojų skaičius, bet specialistų trūkumas ir toliau išlieka vienu opiausių iššūkių.

Planuojama, kad IRT darbuotojų paklausa didės, o per ateinančius 3 metus įmonėms papildomai reikės apie 13,3 tūkst. įvairių IRT specialistų.

Palankios prognozės išsakomos ir robotikos sričiai. Robotizavimas Lietuvoje tik įsibėgėja, ir įmonėms vis labiau reikia robotikos specialistų, gebančių aptarnauti robotus, diegti naujas ar plėsti esamas robotizuotas linijas.

Pasak UAB „Elinta“ technikos direktoriaus Aurelijaus Beleckio, šiuo metu robotizacijos poreikis šalyje auga labai sparčiai, todėl perspektyvos Lietuvos ir pasaulio mastu yra labai didelės.

„Dabar pasiūla negali patenkinti paklausos. Žinant tai, jog Lietuva šioje srityje dar smarkiai atsilieka nuo pasaulio robotizacijos lygio, peršasi vienintelė išvada – robotizacija Lietuvoje turi labai šviesią ateitį“, – teigia jis.

Didelė būsimų specialistų poreikio banga prognozuojama elektronikos srityje. Lietuvos elektronikos ir elektros inžinerijos rinkoje šiuo metu veikia apie 250 kompanijų, kuriose dirba virš 8 tūkst. specialistų. Bet to nepakanka.

Analitikai skelbia, kad per artimiausius penkerius metus Lietuvai reikės 4,5 tūkst. naujų elektronikos inžinierių. Ypač šis poreikis jaučiamas Kaune, kur gamyklas statosi ir netrukus veiklą pradės tokios milžinės, kaip „Continental“ ar „Hollister“, kurios ir diktuos darbo paklausos madas regione.

Reikalingos įvairios kompetencijos

Vis garsiau kalbama ne tik apie kiekybinį specialistų poreikį, bet ir besikeičiantį būtinų kompetencijų bagažą.

„Rinkoje dalykiniai, techniniai įgūdžiai ir žinios yra labai svarbūs. Tačiau greta jų būtinos yra bendražmogiškosios savybės: mokėjimas dirbti komandoje, iniciatyvumas, gebėjimas priimti kitokią nuomonę, nuolatinis mokymasis ir pokyčių nebijojimas“, – sako personalo valdymo konsultantė, socialinių mokslų daktarė Rūta Klimašauskienė.

Jos nuomone, pagrindiniai reikalavimai naujiems darbuotojams bėgant metams nesikeičia: svarbus gebėjimas prisiimti atsakomybę, problemų sprendimo įgūdžiai, komunikabilumas, adekvatus pasitikėjimas savimi, dalykinės žinios.

„Tiesa, darbdaviai akcentuoja dar du dalykus: motyvaciją ir „degančias akis“. Kitaip tariant, jiems svarbu, kad asmuo būtų iniciatyvus, norėtų ir gebėtų dirbti. Darbdaviui svarbu pamatyti, suprasti, kad kandidatas pasiryžęs siekti tikslo ir veikti. Ne mažiau svarbu ir tai, ar kandidatas jau kažką daro savo tikslui pasiekti, kad kažką realiai veikia, o ne tik kalba apie tai“, – teigia R. Klimašauskienė.

Personalo paieškos kompanijos „Alliance for Recruitment“ partneris, Švedijos prekybos rūmų valdybos pirmininkas Andrius Francas pastebi – robotizacija ateityje paveiks paprasčiausias, primityviausias darbo vietas, jos keisis, dalies jų – visai nebeliks.

„Poveikis bus toms darbo vietoms, kurias lengviausia automatizuoti“, – sako A. Francas, pabrėždamas, kad yra dalykų, kurių pakeisti į įrenginius neįmanoma.

Todėl kuo toliau, tuo reikšmingesnis tampa tarpdisciplininis ugdymas, kuris orientuotas į asmenybės kompetencijų lavinimą. Pasak A. Franco, tai yra svari priežastis nuo pat pirmųjų studijų dienų ugdyti ir ugdytis kūrybiškumą, problemų sprendimo įgūdžius bei emocinį intelektą.