Šiais laikais yra sugalvota naujų darbų, kurių prieš dešimtmetį nebuvo, o tie, kurie tuo metu stojo į aukštąsias mokyklas, būtų tik patraukę pečiais, išgirdę pozicijų pavadinimus. Vis dar dabar yra manoma, kad šiuo metu pradinukai, kurie tik pradeda savo mokslo kelią, ateityje dirbs darbus, kurių šiuo metu nėra – jie sudarys net 65 proc. darbo rinkos. Taip, pokyčiai yra neišvengiami dėl robotikos progreso, dirbtinio intelekto, biotechnologijų, genų inžinerijos ir kitų panašių sferų pažangos. Štai pasižvalgykime po kelias profesijas, kurių nebuvo prieš dešimtmetį.

2007 į rinką žengė „iPhone“, o netrukus atsirado ir „Android“. Šiuo metu pusę suaugusių pasaulio gyventojų naudoja išmaniuosius telefonus. Natūralu, kad dėl to išaugo „apetitas“ įvairioms programėlėms. 2015 metų liepą „Google Play“ ir „Apple App Store“ turėjo 1,6 ir 1,5 milijonus įvairiausių programėlių, todėl ši rinka yra nuolatos auganti, o programėlių kūrėjų paklausa auga kaip ant mielių.

Socialiniai tinklai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Šiuo metu juose verda tikrų tikriausias gyvenimas: ne tik dalinamės savo asmenine informacija, tačiau tai itin didelė platforma, kurioje gali veikti įvairūs verslo subjektai. Natūralu, kad, pavyzdžiui, 2006 metais socialinių tinklų administratoriaus nereikėjo, nes viskas buvo kūrimosi eigoje. Dabar „Facebook“ naudojasi 1.5 milijardai vartotojų, todėl natūralu, kad tai tapo puikia platforma visame pasaulyje įmonėms pasiekti savo norimą klientą ar būsimą.

„Uber“ prieš dešimtmetį atrodė kaip neįmanomas dalykas, tačiau 2009 metais įkurta įmonė gali džiaugtis įspūdingu titulu – vertingiausiu startuosiu, nes jos vertė dabar siekia 62 milijardus JAV dolerių. 2015 įmonė padvigubino esamų vairuotojų skaičių JAV, o kasmet vis pristatė savo paslaugą skirtingose pasaulio kampeliuose, ja galima pasinaudoti ir Lietuvoje. Jei pažvelgsime šiek tiek į ateitį, tai vairuotojų skaičius gali šiek tiek sumažėti, nes įmonė orientuojasi į savaeigius automobilius, kurie galėtų suteikti pavežimo paslaugą.

Savaeigiai automobiliai gali ne tik palikti taksi vairuotojus be darbo, tačiau sukurti papildomų darbo vietų. Kaip? Ypač auga paklausa inžinierių, mechanikų ir technologų, kurie galėtų ir sugebėtų dirbti su šiais automobiliais. Natūralu, kad tokių automobilių paklausa ateityje tik  augs, todėl ir pastarųjų išvardintų profesijų asmenų paklausa augs.

Prieš dešimtmetį labai retas galėjo suprasti, jei kažkas pasakydavo žodį „debesis“. Na, kalbame ne apie gamtinį reiškinį, o apie perkeltinę prasmę, kuomet 2006 metais vykusioje konferencijoje Ericas Schmidtas atkleidė „Google“ programinės įrangos planus ir pristatė terminą „cloud computing“. Šiuo metu beveik pusę pasaulio didžiųjų įmonių naudoja tai, o specialistai, susiję su strategijos kūrimu, inžinerija, valdymu tapo naujomis profesijomis.

Didelės apimties duomenų analizavimas – nauja veikla, kuri prieš dešimtmetį nebuvo aktuali. Duomenų kiekis nuolatos auga, skaičiuojama, kad tempai yra 40 proc. per metus, todėl natūralu, kad asmenys, mokantys ir gebantys analizuoti ir valdyti didelius srautus duomenų yra itin „ant bangos“.

Atsinaujinantys šaltiniai tapo ne tik mados klyksmu, bet ir būdu, kaip saugoti gamtą, suvartoti mažiau ir taip sumažinti kaštus. Įmonėse kaštų mažinimas ir taupymas buvo visada aktualus. Net įmonės, kurias negalėtumėme pavadinti „žaliomis“ ieško žmonių, kurie padėtų įmonei pažvelgti kitaip į atsinaujinančius išteklius, juos pritaikyti gamybai, sumažinti kaštus ir tapti labiau draugiškesniais aplinkai.

„Youtube“ kasdien yra įkeliama nesuskaičiuojamas kiekis įvairiausios medžiagos. Iš pradžių šioje platformoje buvo galima rasti muzikos, tačiau dabar vis daugiau žmonių pradėjo kelti asmeninius įrašus, o tai jau tapo jų gyvenimo dalimi ir darbu. „Youtube“ žvaigždės užsidirba ne vieną tūkstantį už įkeltą įrašą, nes čia veikia kartu ir reklama, socialiniai tinklai ir įvairūs rėmimo santykiai.