Praėjusių metų rudenį Lietuvos mokslo taryba šiam projektui skyrė nacionalinę dotaciją kategorijoje mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą. Projektui vykdyti suburta jaunų tyrėjų komanda, turinti skirtingų kompetencijų, kurios apima ekologinę genetiką, mikrobiologiją, fiziologiją, biogeochemiją. Projekto vykdymas paremtas techninėmis ir mokslinėmis žiniomis, tai padeda pritraukti užsienio tyrėjus į Lietuvą ir plėsti tarptautinį bendradarbiavimo tinklą.

Tyrinės keturias skirtingas pasaulio vietas

Ulisse Cardini iš Antono Dohrno zoologijos stoties (Italija), Stefano Bonaglia iš Stokholmo universiteto (Švedija), Marco Bartoli ir Giorgio Rossetti iš Parmos universiteto (Italija), Sara Benelli iš Feraros universiteto (Italija), Adelė Mačiūtė, Irma Vybernaitė-Lubienė, Aurelija Samuilovienė, Jolita Petkuvienė, Andrius Šaulys ir Tobia Politi, dirbantys KU, šiame projekto etape tyrinėja, ar Kuršių mariose gausiai paplitusios uodo trūklio lervos, dvigeldžiai moliuskai, dreisenos gali turėti bakterijų, kurios padėtų apvalyti vandenį nuo azoto pertekliaus. Vėliau mokslininkai persikels į Arkties vandenyną, Italiją, Švediją ir Atlanto vandenyno pakrantę ties pietų Brazilija.

Pasak projekto vadovo, tai pasaulinio lygio projektas, jau turintis daugybę sekėjų, kurie nekantriai laukia pirmųjų rezultatų. Vykdydami projektą jaunieji mokslininkai bandys atsakyti į klausimą, ar vandenyje gyvenantys bestuburiai – moliuskai ir kirmėlės – yra bakterijų, kurios gali padėti gerinti vandens kokybę estuarijų pakrantėse, šeimininkai. „Gamtoje taip jau viskas sudėliota, kad laisvų vietų nebūna. Todėl tikėtina, kad moliusko ar kirmėlių kūnai galėtų būti patogi vieta bakterijoms klestėti. Ar šios bakterijos gali apvalyti nuo azoto pertekliaus priekrantės vandenis, mažai žinoma. Todėl vykdant projektą tiriama, kaip tos bakterijos atlieka azoto virsmus. Mažai žinoma ir tai, tos bakterijos yra unikalios, aptinkamos tik moliuskuose ir kirmėlėse ar tiesiog į juos pateko iš aplinkos šiems gyvūnams maitinantis. Būtų puiku sužinoti, kad daugelis bakterijų gali gyventi moliuskuose, kuriuos mes dažnai valgome – midijose, austrėse, šukutėse“, – teigė projekto vadovas dr. M. Žilius.

Stebina KU laboratorijų infrastruktūra

Stefano Bonaglia iš Švedijos, Stokholmo universiteto, šiuo metu Klaipėdos universitete dirba su dviem projektais, kuriuos koordinuoja dr. M. Žilius. Kaip teigia pats S. Bonaglia, jis yra biogeochemikas, besidomintis mikrobiologiniais azoto virsmais bet kurioje aplinkoje – tiek organizmų viduje, tiek juos supančioje aplinkoje. Jaunasis mokslininkas neseniai Stokholmo universitete apsigynė daktaro disertaciją apie azoto virsmus, vykstančius Baltijos jūroje. Pasak S. Bonaglia, projektai, į kuriuos jis yra įsitraukęs Jūros tyrimų institute, jam, kaip jaunam mokslininkui, yra įdomūs, be to, jie glaudžiai susiję.

Mokslininko teigimu, JTI mokslinių laboratorijų infrastruktūra sudaro galimybę vykdyti plataus spektro tyrimus, eksperimentus ir analizę nuo biogeochemijos iki genetikos. „Man tai puiki patirtis, esu laimingas būdamas čia, Klaipėdos universitete. Mano nuomone, Jūros tyrimų institutas atitinka aukštus standartus ne tik kalbant apie infrastruktūrą, bet ir apie mokslines kompetencijas. Čia dirba aukšto lygio mokslininkai, su kuriais lengva ir smagu dirbti“, – kalbėjo jaunasis mokslininkas iš Švedijos.

Dr. M. Žilius antrino, kad kolegos iš užsienio universitetų yra sužavėti KU Jūros tyrimų instituto laboratorijomis ir jų galimybėmis. „Dažnai girdžiu juos teigiant, kad mūsų institutas savo galimybėmis nenusileidžia geriausiems pasaulio moksliniams institutams. Tai skatina dirbti ir nesustoti, panaudoti geriausią užsienio patirtį Klaipėdos universitete“, – pasakojo dr. M. Žilius, KU JTI Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos laboratorijos vadovas.