Svarbiausia, kad Arkties vandenynas ir jame esančios salos yra geriausia vieta stebėti klimato pokyčius, jų poveikį įvairioms rūšims ir jų prisitaikymą prie kintančių sąlygų.

Dėl šių priežasčių ir siekdami įgyti naujos patirties Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto darbuotojai Sergejus Oleninas, Darius Daunys, Andrius Šiaulys ir absolventė Adelė Mačiūtė prisijungė prie Lenkijos mokslų akademijos Sopoto Okeanologijos instituto tyrėjų, kurie kasmet vykdo tyrimus Svalbardo vandenyse, prie Špicbergeno, grupės. Ten, viename iš fiordų, Lenkijos mokslų akademija turi ir savo mokslinių tyrimų stotį. Kiekvieną vasarą į šią nedidelę poliarinę stotį įvairių sričių tyrimus atlikti susirenka apie 40–50 mokslininkų ir studentų, 2005 m. povandeninius biologinius tyrimus vykdė ir S. Oleninas bei D. Daunys.

Paprastai vasaros pradžioje mokslinis burinis laivas „Oceania“ iš Gdansko plaukia į Svalbardą, kur lieka iki vasaros pabaigos. Šiuo laikotarpiu tyrimus atlieka kelios tyrėjų grupės, kurios pamainomis dirba laive arba poliarinėje sotyje. Kiekvieną tyrėjų grupę sudaro įvairių sričių specialistai – nuo fizikų ir hidrologų, matuojančių vandens optines savybes, sroves ar temperatūros pokyčius, iki jūros biologų, tiriančių Arkties rūšių prisitaikymą prie kintančio klimato sąlygų. Ekspedicijos metu dieną ir naktį lankomos vis kitos vietos ir, keičiantis mokslininkų grupėms, atliekami įvairūs matavimai, renkami mėginiai. Vasarą darbą palengvina poliarinė diena, kai ištisą parą yra šviesu.

Klaipėdos universiteto mokslininkai ekspedicijos metu Hornsundo fiorde tyrinėjo jūros dugno vietas, kurios tik neseniai, nutirpus ledynui, tapo prieinamos jūros gyventojams. Vienas iš klausimų, į kurį siekiama atsakyti, kas pirmieji apgyvendina šias dugno vietas, ar tarp jų nėra svetimų kraštų rūšių iš kitų regionų. Jūros dugnas filmuotas povandenine vaizdo kamera, o iš molingų dugno nuosėdų, kurios yra arti ledynų, rinktas zoobentosas (dugno bestuburiai), kurį parvežus į Jūros tyrimų institutą Lietuvoje bus nustatomos zoobentoso rūšys, atliekama molekulinė ir cheminė analizė.

Šios vasaros ekspedicija – bendro Lietuvos ir Lenkijos tyrėjų projekto ,,Arkties bentoso ekosistemų kaita: ledyno tirpsmo ir borealinių rūšių pernašos makroplastiku poveikis“ pradžia. Šis trejus metus truksiantis projektas bus finansuojamas pagal Lietuvos ir Lenkijos dvišalio bendradarbiavimo DAINA programą ir oficialiai prasidės tik šių metų spalio mėnesį, nors pirmieji tyrimai jau atlikti.

Ekspedicijos metu vieni tyrėjai renka mėginius plaukdami aplink Svalbardo salyną, kiti savaitę lieka krante, atokiau nuo civilizacijos. Svarbus ir pastarosios grupės uždavinys sausumoje – rinkti ir analizuoti į Arkties regioną su jūros srovėmis patenkančias šiukšles. Mokslininkai mano, kad su šiukšlėmis čia patenka ir Arkties regionui nebūdingos borealinės rūšys, kurios dėl kylančios vandens temperatūros gali įsikurti ir išstumti vietines rūšis, taip veikdamos visą arktinę ekosistemą. Pavyzdžiui, lenkų ornitologų komanda atskleidė, kad vis dažniau pasirodančių smulkių borealinių vėžiagyvių energetinė vertė yra mažesnė, todėl jais jauniklius maitinantys jūros paukščiai turi dažniau iš sausumos skristi į jūrą ir atgal, taip mažėja jų išgyvenimo tikimybė. Tokie pakrančių ekosistemų tyrimai teikia kitokią patirtį, lyginant su darbu laivuose. Pakrantėse dažnai aptinkamos poliarinės meškos, jūrų vėpliai, ruoniai. Būta atvejų, kai neatsargūs keliautojai nukentėjo nuo meškų, todėl visame Svalbardo salyne, nutolus nuo gyvenviečių, privaloma su savimi turėti šaunamąjį ginklą savigynai, be to, rekomenduojama keliauti grupėmis.

Galimybė atlikti tyrimus Arkties regione ne tik leidžia ieškoti atsakymų į mokslininkams kylančius naujus klausimus, bet ir kitomis akimis pažvelgti į Baltijos jūrą. KU mokslininkai jau planuoja naujus Arkties tyrimus kitais metais, kai į jau aplankytas vietas bus grįžtama su šiemet sukaupta patirtimi ir detaliais naujų mokslinių tyrimų planais.