„Ar šeimos narys sukarščiavo, ar susižeidė tiek šeimoje, tiek draugų kompanijoje, pirmiausiai pagalbos kreipiamasi į šalia esantį mediką, kurio dėka suteikiama pagalba, - yra įsitikinusi Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos mokslų fakulteto Slaugos katedros vedėja Daiva Narvilienė. -   Slaugytojo profesija dėl nuolatinio „gero kitam darymo“ yra viena iš labiausiai teikiančių pasitenkinimą profesijų“.

Pasak Daivos Narvilienės, slauga yra viena iš seniausių profesijų žmonijos istorijoje, o Slaugos specialistų poreikis darbo rinkoje didėja, nes ne tik visuomenė sensta, bet ir nuolat kuriamos naujos sveikatos priežiūros įstaigos.

„Tai patraukli, darbo vietas įvairiuose sveikatos priežiūros įstaigų padaliniuose garantuojanti profesija“, - teigia Slaugos katedros vedėja.

Išskirtinės sąlygos

Rengiant Bendrosios praktikos slaugytojus Sveikatos mokslų fakultete siekiama, kad absolventai taptų aukštos profesinės kvalifikacijos slaugos specialistais, kurie dirbdami įdiegtų į praktiką naujausias slaugos mokslo žinias ir technologijas, bei tobulintų slaugos praktiką.

Daiva Narvilienė džiaugiasi, kad Slaugos studijų programa yra nuolat atnaujinama ir tobulinama. „Bendrosios praktikos slaugos programos studijos pasižymi teorinių ir praktinių studijų integracija, - teigia pašnekovė. - Praktinių studijų metu, slaugos procedūrų simuliacijos sudaro galimybes sukurti įvairias klinikines situacijas bei simuliacijas studentui saugioje aplinkoje, naudojant daugiafunkcinius manekenus ir muliažus“.

Praktinės st

Svarbus pasirinkimas

D. Narvilienės teigimu, Slaugos profesiją pasirinkti turėtų motyvuoti asmenys, kurių asmeninės savybės susijusios su vertybėmis, kurios skatintų norą padėti kitiems.

„Slaugytojas su pašaukimu? Tai asmuo, turintis šiai profesinei veiklai reikalingų charakterio bruožų  - sąžiningumas, rūpestingumas, nuovokumas, atjauta, supratimas, kantrumas, meilė žmogui. O  reikalingiausia savybė, žinoma, profesinis pašaukimas, noras padėti ir rūpintis kitais, taip pat dėl galimybės iš atliekamo darbo gauti daugiau nei darbo užmokestį“, - kalbėjo D. Narvilienė.

Iš slaugytojo, pasak D. Narvilienės,  reikalaujama gebėjimo savarankiškai priimti sprendimus, remiantis probleminiu ir analitiniu mąstymu, identifikuoti slaugos problemas, gebėjimo būti empatišku. „Tam reikalingos moksliniais tyrimais pagrįstos žinios ir praktiniai įgūdžiai, - pabrėžė specialistė. - Slaugytojai turi būti išsimokslinę, kad galėtų dirbti kaip lygiaverčiai partneriai su kitais specialistais, kurie rūpinasi asmenų sveikatos priežiūra“.

Profesija - žygdarbis

„Praktikos metu jaučiu keistą jausmą, tikriausiai pasitenkinimą, kad galiu prisidėti prie paciento sveikimo sėkmės ypač tų pacientų, kurie buvo labai sunkios būklės. Pacientų dėkingumas, tai neapsakomas jausmas“, - tai žodžiai iš Slaugos studijas pasirinkusių studentų pildytos apklausos.

D. Narvilienė teigia, jog tokie žodžiais įstringa ilgam. „Studijų pasirinkimas leidžia daugumai studentų būti motyvuotais studijuojant slaugą ir sėkmingai užbaigti studijas bei sulaukti įvairių darbo pasiūlymų ir pasitenkinimo, savęs realizavimo pasirinktoje profesinėje veikloje“, - sako ji.

Kiekvienais metais Klaipėdos valstybinės kolegijos Studijų ir karjeros centras vykto įsidarbinusių absolventų pagal studijų kryptį (slaugos) karjeros stebėseną ir analizę. 2015-aisiais metais pagal specialybę dirbo 75 proc. absolventų, 2018-aisiais – 87 proc.  

Baigęs studijas absolventas įgyja teisę teikti bendrosios slaugos praktikos ir asmens sveikatos priežiūros paslaugas savarankiškai arba kartu su kitais sveikatos priežiūros specialistais įstaigose, atliekančiose įvairaus amžiaus grupių asmenų, neįgaliųjų, šeimų, bendruomenės sveikatos priežiūrą.

„Slaugytojo profesija – tai žygdarbis. Ji reikalauja pasiaukojimo, ištvermės, žinių ir įgūdžių, sielos ir minčių tyrumo“, - priminė D. Narvilienė.