Nėra privaloma žinoti

Anot pašnekovės, tėvai savo atžaloms linki tik pačio geriausio, tačiau ne viskas auksas, kas auksu žiba. „Jaunas žmogus apsilanko pas mane ir pradeda: „Aš turiu. Aš privalau dvyliktoje klasėje žinoti, kuo aš noriu būti“. Jei yra kažkas įsivaizduojamo, tačiau nėra iki galo jaučiamas užtikrintumo jausmas, tuomet jaunimas puola į nemigas, depresijas ir panašiai. Užsisukantis ratas. Kur tik galiu akcentuoju, kad nėra privaloma žinoti,“ – įsitikinusi U.Juodytė. Tai ką reikia daryti, jei esi šiek tiek pasimetęs ir galbūt nežinai, o kaip išsigryninti, ko iš tikro nori?

Reikėtų visų pirma atsakyti sau į klausimus: kokios yra mano pamatinės vertybės? Kokios veiklos man patinka ir nereikalauja labai daug valios pastangų? Už ką mane dažniausiai giria draugai, mokytojai, tėvai? Kokios yra mano stiprybės, kurias matau aš pats ir pastebi kiti? Kokie mano įpročiai?

Pirmas žingsnis

Būtent ieškojimo kelias prasideda nuo stiprybių atradimo, tačiau į viską reikia žiūrėti atsargiai bei nepasikliauti aklai. „Vienoje srityje mano kažkokia savybė gali būti stiprybė, o kitoje – silpnybė. Reikia pradėti tyrinėti, o kur aš esu geras? Čia labai dažnai paaugliai būna labai nedrąsūs. Jiems būna labai sunku įvardinti, kur jie yra stiprūs. Tuomet aš visada paprašau paklausti kitų žmonių, kaip jiems atrodo“, – pasakoja karjeros psichologė.

Kas gyvenime yra svarbu tau?

Anot U.Juodytės, kitas svarbus dalykas – vertybės. Nors ji pastebi, kad jaunimas yra girdėję terminą „vertybės“, tačiau įvardyti tiksliai sekasi gan sunkiai. „Labai gerai iliustruoja pavyzdys, kai sakoma, kad aš galiu dirbti bet kur. Bet, pavyzdžiui, jei tavo viena iš vertybių yra sveikata. Tada pokalbiui pakrypus, ar galėtumei dirbti tabako kompanijoje? Ne, nenoriu. Akivaizdu, kad daug lengviau yra daryti pasirinkimą, kai žinai, kas tau yra gyvenime svarbu. Reikia tik turėti galvoje, kad vertybės, kurias įsivardinate, neturi būti tėvelių, artimų žmonių ar kažkieno kito. Jos turi būti tik jūsų“, – teigia specialistė.

Kitas svarbus aspektas – interesų sritys. Reikia pasižiūrėti, kur yra jaunuoliui ar jaunuolei įdomu ir tada bandyti. „Mano geriausiai pasiteisinantis metodas – bandymas. Galima kalbėti, galvoti labai daug, bet kol nepabandai, tol nežinai. Rekomenduoju nueiti pas keletą specialistų, norint išbandyti kryptį ar profesiją, o ne apsiriboti vienu. Vengti, kad tai būtų tik vieno žmogaus istorija“, – įspėja pašnekovė.

Argumentai tėvams

Visi abiturientai daugmaž vienbalsiai pritars, kad neretai iš tėvų yra patiriamas šioks toks spaudimas. Negana to, nesinori galbūt pasirodyti prasčiau nei bendraklasiai, artimi draugai, todėl į vieną ar kitą profesinė sritį koncentruojamasi ne dėl asmeninių priežasčių, bet bandant įtikti kitiems. Anot karjeros psichologės, visiškai atsiriboti nuo tėvų ji nepataria. Reikėtų tik suvokti, jog dienos pabaigoje jūs priimate sprendimą ir visą atsakomybę. „Tėvai labai dažnai gerai nukreipia, bet reikia pačiam ar pačiai įsivertinti, ar patinka, ar nepatinka. Manau, kad svarbu girdėti aplinkos nuomones, tačiau sprendimą priimti pačiam. Vienas iš geriausių būdų tai padaryti – pasidarbuoti, pasipraktikuoti įdomioje srityje. Tada bus daug lengviau sudėlioti ir argumentus artimiems žmonės, kodėl priimamas vienas ar kitas sprendimas“, – pataria U.Juodytė.

Kur ir kaip save išbandyti?

Kartais vieni asmenys visą gyvenimą ieško savęs, nes neranda tikrojo pašaukimo. Ar užtenka vos kelių dienų, kad suprastumei, kad tai tavo kelias? Anot pašnekovės, trys mėnesiai būtų idealiausia riba. Jei tai – vasaros laikotarpis, tuomet galima eiti kaip į normalią praktiką. Yra daug įmonių ar asmenų, kurie mielai du tris mėnesius leidžia jaunimui pabūti šalia, atlikti keletą užduočių, kad būtų galimybė susidaryti vaizdą, kaip atrodo veikla, kuria domisi jaunuolis. Prasidėjus mokslams, viskas tampa šiek tiek sudėtingiau, nes daugelis gali skirti vos kelias laivas valandas savo laiko. Natūralu, kad ir susirasti praktiką moksleiviui mokslo metų periode – iššūkis.

U.Juodytė rekomenduoja išbandyti mentorystę t.y. susirasti mentorių, žmogų, kuris savo profesiniame kelyje jau yra nuėjęs netrumpą kelią. Viena iš tokių galimybių yra idialogue platforma. Ten galima rasti daug žmonių, kurie pasiruošę dalintis savo patirtimi, papasakoti apie profesijos privalumus, iššūkius, dalinasi idėjomis, kur verta studijuoti, ko mokytis ir pan. „Mentoriai nori dalintis savo žiniomis ir patirtimi. Tuomet nesi įpareigotas laike kaip, pavyzdžiui, kažkokioje įmonėje, kur darbas vyksta nuo aštuntos iki penktos. Galima susitikti prie arbatos puodelio. Taip pat šaunu, kad  dažnai mentoriai turi įgūdžius neprimesti savo nuomonės, o paprovokuoti“, – atskleidžia pašnekovė.

Pabaigai Ugnė prideda tikinti, kad klaidų nėra. Yra tik įgyta patirtis ir žinios. „Reikia labai džiaugtis, kad toks bagažas kaupiasi ir  judėti į priekį, ieškant atsakymo, kas patinka, ką noriu daryti kitaip“, – abiturientams linki karjeros psichologė.