Natūralu, kad šiais laikais informacijos galima rasti bet kur, tačiau ją atsirinkti – kitas dalykas. Vis mažiau norime gaišti laiką, nes visi žinome: „Laikas – pinigai“. Norisi viską greitai ir koncentruotai sužinoti, todėl mentorystė – vienas iš geriausių būdų tai pasiekti, nes būtent per patirtis, realius pavyzdžius, istorijas galima prisiliesti prie to, kas domina ar kelia klausimų.

Pokalbį su Sauliumi pradedame nuo jo asmeninės pažinties su mentoryste, kuomet Olandijoje rašė magistrinį darbą apie tai, kaip vystosi lyderystė. „Mano respondentai turėjo prisiminti įvykius, kurie juos formavo lyderiais: įvairios netektys, atleidimai iš darbo, paaukštinimai, vadovas, kuris paliko didelį įspūdį... Jie įvardino tuos įvykius. Tai buvo paprastoji dalis. Kita dalis susidėjo iš analizės, ar aplink tą kritinį gyvenimo momentą buvo kažkas, kas padėjo suvokti prasmę. 8 atvejais iš 10 visada yra TAS kažkas. Mes jį galime pavadinti mentoriumi ar mokytoju“, – pasakojo pašnekovas.

Mentorystės tikslas

Mentorystės vienas iš tikslų – pagalba identifikuojant stipriąsias savo savybes, o tada viską išsigryninti, išfiltruoti ir nuspręsti, kokia gi ta kryptis turėtų būti. Natūralu, kad tokio proceso metu yra sumažinamas klaidų skaičius ir galbūt sutaupomi ne metai, du ar trys. Kitas svarbus tikslas padėti tiems, kurie žino, kur nori nueiti, bet nebūtinai žinančius, kaip tą kelią pasiekti. Pasirinkus išsirinktos srities atstovą, pastarasis papasakoja realias patirtis ir sulaužo stereotipus, kad „vienas, du ir padarai“. Kitas tikslas yra padėti tiems, kurie yra patenkinti savo profesine veikla, bet nori greitesnio profesinio augimo. Tuomet yra pasirenkamas labiau patyręs savo srities profesionalas, neseniai buvęs tose pačiose rogėse. Tai jiems padeda suprasti, ką reikėtų demonstruoti, kokias kompetencijas įgyti ir galbūt kur padaryti „shortcut‘ą“, kad greičiau būtų pasiektas tikslas.

Nauda jaunimui

Anot pašnekovo, dalinimasis patirtimi padeda jaunimui geriau suvokti pasirinkimo galimybes. „Vietoje to, kad pultumei stačia galva daryti kažką (aišku, tai irgi nėra blogai), tu gali pasikalbėti su kažkuo, kas tau labai aiškiai sudėlios mintis: tu gausi geresnį pajutimą, nes realiai visų potencialių profesijų negali aprėpti ir išbandyti“, – kalbėjo S.Alksnis. Jis taip pat pabrėžia kitą svarbų niuansą – network‘inimą. Anot pašnekovo, tai itin svarbu šiuolaikinėje visuomenėje, kur yra gerai turėti kontaktų, kas tave gali užtarti, pasakyti gerą žodį ar nukreipti tinkama linkme. „Jei tu palieki gerą įspūdį savo mentoriui, tai manau, kad jis nepagailės laiko pasidalinti tavo kandidatūra su kažkuo potencialiu. Pas mus platformoje yra ne viena sėkmės istorija, kai, pavyzdžiui, draugystės pabaigoje mentorius įsidarbina savo ugdomąjį (arba kitaip vadinamą mentee – aut. pastaba). Taip gaunasi savotiškas screen‘ingas, nes mentorius pamato, kad asmuo yra atsakingas, pasiruošia, padaro paskirtus darbus, nevėluoja ir panašiai. Arba gali būti, kad jis suveda su kažkuo, padeda surasti praktikos vietą, arba padeda įsidarbinti kitur. Labai džiugu, kad draugystė tęsiasi ir už mūsų platformos ribų“, – džiaugėsi S.Alksnis.

Kaip veikia mentorystės programa?

Kad žodžiai taptų kūnu, o tiksliau, kad mentorystė atneštų naudą, reikia įdėti darbo, noro ir pastangų. S.Alksnis pasakojo, kad jų platformoje mentorystės programa trunka tris mėnesius. Iš karto užbėgame už akių ir nuraminame, kad jūsų nelaukia kažkoks papildomas darbas kiekvieną dieną. Iš mentoriaus yra įsipareigojimas, kad su ugdomuoju bus susitikta iki trijų kartų. Kartais būna, kad užtenka vieno susitikimo, tačiau kitais atvejais reikia ir kelių. „Kartais užtenka vos vieno susitikimo, nes esi užstrigęs kažkokiame taške. Gauni atsakymą į klausimą, kuris tau nedavė ramybės ir toliau judi. Bėgi, bėgi, kol vėl neatsimuši į kitą sieną“, – pasakojo Saulius.

Anot pašnekovo, bendravimas vyksta įvairiomis formomis: galima tai daryti gyvai, tačiau jei gyveni kitame mieste ar galbūt yra šiokia tokia laiko stoka, tuomet galima „Skype“, e-paštu ar socialiniais tinklais. Visos komunikacijos priemonės yra galimos.

Į ką turėtumėte atkreipti dėmesį

S.Alksnis atkreipia dėmesį, jei nusprendėte, jog mentorystė yra tai, ko jums reikia. „Labai svarbus yra pasiruošimas. Reikia išsigryninti, dėl ko reikia mentoriaus, nes tada jis gali arba susitapatinti su jūsų tikslu, arba ne. Kitaip tariant, gali padėti arba ne. Kitas svarbus dalykas – susitarimų laikymasis; ar tai būtų terminai, ar namų darbų atlikimas, ar klausimų atsakymas. Mentorius mažiausiai nori gaišti laiką su nemotyvuotais žmonėmis, nes jis ir taip investuoja savo laiką nemokamai. Blogiausia, kai žmogus neateina, nepasiruošia ar kitaip nerodo įsitraukimo. Dar kartą pasikartosiu, kad pasiruošimas kiekvienam susitikimui yra itin svarbus. Jei nėra namų darbų, tai visada galima sugalvoti rūpimų ar aktualių klausimų, nes mentorius yra motyvuotas į juos atsakyti. O dienos pabaigoje nereikėtų pamiršti konfidencialumo. Mentorius dalinasi savo patirtimi, jis laikosi savo darbinių susitarimų, todėl tam tikra informacija neturėtų būti viešinama ar naudojama ne pagal tikslą“, – teigė nuo kitų žmonių augimo priklausantis ugdymo specialistas.