Klaipėdos universitete (KU) lankėsi uostamiesčio savivaldybės administracijos ir jos kontroliuojamų strateginių įmonių vadovai. Su laikinai KU rektoriaus pareigas einančiu prof. dr. Artūru Razbadausku ir jo patarėja Elida Mantulova jie aptarė bendradarbiavimo galimybes.

„Situacija universitete ne tokia bloga, kaip kartais pateikiama žiniasklaidoje. Šiemet į bakalauro studijas priėmėme tik 8 % mažiau studentų. Tuo tarpu LR švietimo ir mokslo ministerija mums prognozavo net 40 % mažėjimą. Matome, kad prognozės neišsipildė.

Norėtųsi, kad stojančiųjų skaičius augtų, tačiau žinome, kokia šiuo metu yra bendra šalies universitetų situacija: stojamasis balas kasmet keliamas, o į jūrines, inžinerines, technologines specialybes stoja vis mažiau studentų. Pavyzdžiui, šiemet kituose Lietuvos universitetuose studentų skaičius sumažėjo 19 %, 21 %. Tuo tarpu į KU magistro ir doktorantūros studijas įstojo net daugiau studentų nei pernai.

Žinoma, norėtųsi, kad mūsų universitete studijas baigę žmonės liktų gyventi ir dirbti Klaipėdoje. Tačiau turime aptarti galimybes, numatyti būsimas praktikos vietas, kurios galėtų tapti realiomis KU absolventų darbo vietomis“, – susitikime kalbėjo laikinasis KU rektorius.

Universiteto svarba miestui

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas pabrėžė universiteto svarbą miestui ir tai, kad savivaldybė su universitetu turi nemažai sąlyčio taškų.

„Turbūt nė vienas klaipėdietis neįsivaizduoja, kad mieste galėtų nebelikti universiteto. Esame trečias miestas Lietuvoje ir norime tokiu išlikti, tačiau be universiteto tokių galimybių neturėtume.

 

Savivaldybė su universitetu turi sudariusi bendradarbiavimo sutartį, studentams skiriame kasmetines stipendijas, vertiname jų darbus, kurie aktualūs miestui, geriausieji premijuojami. Su džiaugsmu priimame atlikti praktiką studentus, kurie studijuoja viešąjį administravimą.

Su universitetu parengėme ūkinio bendradarbiavimo planą, kuris apima ir projektą su Botanikos sodu, ir universitetui nereikalingų pastatų perėmimą, ir Meno biblioteką, kuri būtų bendra, kitus miesto ir universiteto sąlyčio taškus, tai, kas turėtų būti kuo greičiau įgyvendinta“, – sakė S. Budinas.

Tuo metu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas ragino pamąstyti, kaip KU mokslą būtų galima panaudoti vykdant miesto projektus.

„Siūlau pagalvoti, kaip KU mokslą pasitelkti bendriems reikalams. Savivaldybė rėmė ankstesnius universiteto projektus, kaip Baltijos slėnio ar Mokslo ir technologijų parko prie universiteto atsiradimą. Tai lemia jungtinę veiklą.

Tvarkydami Pilies tiltą, nutarėme ten įrengti saulės baterijas, dėl to kreipėmės į KU mokslininkus. Tai tik vienas iš pavyzdžių, kaip galėtume „įdarbinti“ mokslą“, – kalbėjo R. Zulcas.

Inovatyvūs produktai

Laikinojo KU rektoriaus patarėja Elida Mantulova pabrėžė, kad universiteto mokslinis potencialas – didelis, laboratorijos – įspūdingos, tad ir galimybių yra daug bei įvairių.

„Universitetas veikia 28 metus, turi didžiulį mokslo potencialą, laboratorijas, atlieka tyrimus, tuo tarpu Klaipėdoje veikiančios įmonės atsakymų į joms rūpimus klausimus ieško kažkur kitur, ne savo mieste, nes net nežino, kad jie yra visai šalia.

Taigi metas griauti tvoras ir pradėti kalbėtis, dirbti kartu. Strateginės įmonės sprendžia įvairius klausimus, kurie susiję su viešojo sektoriaus, kuris yra imlus mokslo rezultatams, aptarnavimu. Visos įmonės naudoja inovatyvius produktus, tokius produktus kuria ir universitetas.

Kol kas glaudžiai nebendradarbiauta, tad labai norisi, kad šie susitikimai vyktų bet kurios šalies iniciatyva ir būtų atsakyta į visus klausimus“, – susitikimo metu akcentavo laikinojo KU rektoriaus patarėja E. Mantulova.  

Sprendžiamos miesto problemos

Į rektoriaus popietę pakviesta Jūros tyrimų instituto direktorė prof. dr. Zita R. Gasiūnaitė pabrėžė, kad mokslas gali būti naudingas ir sprendžiant miesto problemas.

„Kai kuriems tyrimams laboratorijoje reikia akreditacijų. Kas tinka mokslui, netinka privatiems užsakymams. Kad gautume akreditacijas, būtinas bent dvejų metų įdirbis ir atitinkami dokumentai. Tad pirmiausia, išsiaiškinę poreikį, imsimės šio klausimo. Tiesa, kai kuriems tyrimams akreditacijų nereikia.

Pavyzdžiui, netrukus, pasipildę įrangą, kurią mums žadėjo padėti įsigyti miestas, galėsime ištirti, kokie kvapai kankina klaipėdiečius, nustatyti jų kilmės šaltinį. Nustatyti bus galima net 200 kvapų.

Jau dabar bendradarbiaujame su AB „Klaipėdos vandenimis“. Šiuo metu kaip partneriai dalyvaujame tarptautiniame projekte ir kartu tiriame farmacijos kilmės taršą vandens telkiniuose.

Tai visiškai naujas tyrimas, nėra jokių duomenų, Baltijos šalys neturi tokių tyrimų patirties, bet, remdamiesi gautais duomenimis, jau nustatėme, kad tarša gana didelė“, – teigė prof. dr. Z. R. Gasiūnaitė.

AB „Klaipėdos vanduo“ Vandens departamento vadovas Aidas Birgėla pristatė dar vieną bendrą projektą, kuris naudingas visam miestui.

„Pernai pradėjome bandomąjį projektą kartu su KU prof. Dariumi Dauniu. Pasitelkę bioorganizmus dėl teroristinių ar kitų grėsmių siekiame kontroliuoti ištekantį vandenį.

Prietaisai nepajėgia greitai sureaguoti į vandenį patekusius teršalus, o gyvas organizmas reaguoja iš karto, parodo, ar yra priemaišų, ar vanduo tinkamas gerti. Taigi pradėjome kurti tokią sistemą: pasitelkę moliuskus stebėsime, kiek geras ir tinkamas mūsų vanduo“, – pasakojo A. Birgėla.

Susitikime dalyvavęs UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ direktorius Šarūnas Reikalas pastebėjo, kad KU laboratorijose atliekami tyrimai būtų naudingi ir jo vadovaujamai įmonei.

„Didelį susidomėjimą sukėlė Jūros tyrimo instituto atidarymas. Pernai ieškojome įrangos ar paslaugos, siekdami atlikti tam tikrus tyrimus, kad mažiau kiltų diskusijų su partneriais. Apsidžiaugėme sužinoję, kad šie tyrimai KU jau atliekami. Tai leidžia sutaupyti laiko, nereikia vežti mėginių į laboratorijas kituose šalies miestuose“, – kalbėjo Š. Reikalas.

KU profesorius padėjo išvengti apgaulės

UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ generalinis direktorius Vaidas Ramanauskas prisiminė nutikimą, kaip KU profesorius padėjo surasti sprendimą gana keblioje situacijoje.

„Vykdėme projektą, kuris buvo susijęs su ekologiškų autobusų įsigijimu. Kadangi projektas finansuotas Europos Sąjungos lėšomis, pagrindinis rodiklis perkant – ekologija: kuo mažiau išmetamųjų teršalų. Sulaukėme ne vieno autobusų pirkimo pasiūlymo iš Europos gamintojų ir vieno – iš Turkijos gamintojo.

Pastarasis savo pasiūlyme nurodė, kad jo gaminami autobusai visiškai neteršia aplinkos: teršalų rodmenys – nuliniai. Supratome, kad taip tiesiog negali būti, tačiau buvo pridėti reikiami sertifikatai, taigi konkurso laimėjimo galimybė buvo reali.

Įtarę apgaulę kreipėmės į KU profesorių, kurio dėka įrodėme, kad taip būti negali ir išvengėme galimai slypėjusios apgaulės“, – prisiminimais dalijosi V. Ramanauskas ir pajuokavo, kad šiuo metu iš KU mokslininkų laukia sukurto bepiločio autobuso.

„Pas mus kartu su dėstytojais kasmet ateina tiek pirmų, tiek paskutinių kursų studentai. Aš pats asmeniškai su jais aptariu transporto, logistines problemas.

Su prof. dr. Rimantu Didžioku esame atlikę nemažai skaičiavimų, tyrimų dėl teršalų mieste ir toliau norime ir galime bendradarbiauti su KU“, – sakė V. Ramanauskas.

Universitetas – socialinis partneris

UAB „Gatvių apšvietimas“ generalinis direktorius Dangeras Aleksandrovas akcentavo, kad su KU siektų bendradarbiauti kaip su socialiniu partneriu.

„Technologijos sparčiai vystosi. Mes perkame įrangą, kuri jau kiek įmanoma ištirta, tad naujų tyrimų sugalvoti negalime.

Tačiau turime kalbėti apie šios išmaniosios įrangos valdymą, srautams valdyti skirtus projektus. Specialistų poreikis – didžiulis, tad universitetas galėtų juos parengti.

Visada laukiame praktikantų ir siekiame, kad praktika būtų ne tik formalus dalykas, bet taptų būsima darbo vieta. Taigi kaip socialiniai partneriai norėtume dalyvauti kuriant studijų programas ir organizuojant studijų procesą, manome, kad nauda būtų abipusė.

Be to, talentų pritraukimas į universitetą duotų postūmį ne tik verslui, bet ir miestui“, – įsitikinęs D. Aleksandrovas.

Verslininkai pastebėjo, kad studentų požiūris į praktiką keičiasi. Anksčiau jiems rūpėjo tik gauti parašą, o dabar ateinama dėl žinių ir sėkmingo karjeros starto.

Beje, verslo atstovai nuogąstauja, jog itin mažėja technologinių, inžinerinių studijų populiarumas. Tad vis daugiau įmonių suinteresuotos skatinti studentus rinktis šias studijų programas. 

„Įmonės atveria savo duris ir yra pasiruošusius įkvėpti, paskatinti, bet turbūt ne tuo keliu einame, nes vis mažiau jaunimo renkasi inžinerines specialybes, technologinius mokslus. Todėl pramonininkų asociacijoje kilo mintis surengti tuo klausimu konferenciją ir atlikti analizę bei parengti priemonių planą, kad situacija keistųsi. 

Kalbant apie universitetą, norėtume dalyvauti organizuojant studijų procesą. Yra įmonių, kurios padarys viską, kad jaunimas rinktųsi inžinerines specialybes. Būtina suremti pečius. Universitetas svarbus tiek verslui, tiek miestui“, – kalbėjo Klaipėdos pramonininkų asociacijos vykdančioji direktorė Jolanta Girdvainienė.  

Neaugs universitetas, neaugs ir miestas

Specialistų klausimas aktualus ir smulkiajam verslui. Jo atstovai pabrėžė, kad šią problemą turėtų spręsti ne tik universitetas ar verslininkai, bet ir miesto valdžia.

„Jeigu neaugs universitetas, tikrai neaugs ir miestas. Tad, manau, miesto investicijos vienareikšmiškai turėtų būti nukreiptos į universitetą. Tai garantuos ir miesto augimą.

Ir, žinoma, tiek smulkiajam verslui, tiek pramonei reikia specialistų. Pramonei gal užtektų ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų, o štai smulkiajam verslui reikia aukštos kvalifikacijos darbuotojų.

Norėtųsi, kad grįžtų 2004 metai, kai KU informacines technologijas studijavo keturios dieninės ir dvi neakivaizdinės studentų grupės. Šiandien, kalbant apie technologijas ir šiuolaikinius procesus, tai ypač svarbu“, – akcentavo Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vykdantysis vadovas Arnas Mileška.

Į rektoriaus popietę pakviesti svečiai turėjo galimybę apsilankyti Jūros tyrimų instituto laboratorijose, kuriose mokslininkas Paulius Rapolis pristatė atliekamų tyrimų galimybes.