Anot pašnekovės, dar liepos pabaigoje oficialiai buvo paskelbta, kad studentams, pradedantiems studijas nuo 2019 metų, finansavimo sąlygos visiškai nesikeičia ir išlieka tokios, kokios buvo ir anksčiau. „Studentai gali imti paskolą, paskola galioja visam studijų laikotarpiui, nesvarbu, ar tai yra trejų ar ketverių metų studijų programa. Niekas nesikeičia. Kokie bus pasikeitimai po 2020-ųjų, kai JK paliks ES, bus matyti. Šiuo metu intensyviai vyksta diskusijos Europos Parlamente, tačiau nežinia, kokių pakeitimų sulauksime. Reikia tiesiog pasidžiaugti, kad tie, kurie planuoja studijas kitais metais, gali būti ramūs“, – kalbėjo D.Siautilaitė.

Škotijoje nemokamų studijų nėra

D.Siautilaitė atkreipė dėmesį, kad ir Škotija paskelbė, kad būsimiems studentams iš Lietuvos išlieka tos pačios sąlygos – studijos yra kompensuojamos, užpildžius tam tikrus reikalingus dokumentus. „Stojantys į Škotiją dažniausiai būna prisiklausę kažkur gandų, kad studijos universitete yra nemokamos. Tai klaidinga informacija. Jos yra mokamos ir ES studentams kainuoja šiek tiek virš 2 tūkst. svarų per metus. Tačiau ES piliečiams yra galimybė užpildyti finansavimo dokumentus, pateikti per tam tikrą sistemą, atlikti tai laiku, pateikti visus reikalingus dokumentus, o jei viską išpildome, tai tos studijos tampa nemokomomis. Jas kompensuoja. Jei nežinojai, praleidai datas, nepateikei, tai rugsėjo mėnesį tau bus pateikta sąskaita už studijas ir reikės apmokėti. Negalima sakyti, kad studijos yra nemokamos“, – pabrėžė išsilavinimo užsienyje konsultantė.

Nauji metai – naujos tendencijos

D.Siautilaitė pasakojo, kad studijas JK vis dar renkasi nemaža dalis užsienyje norinčių studijuoti jaunuolių. Ji atkreipė, kad šiais metais jaunimas labiau linkęs gilintis į pačias studijų programas. „Studijų programos JK yra labai įdomios. Praėjusiais metais turėjau studentų, kurie rinkosi perspektyvias programas: biomediciną, genetiką, biotechnologijas, biochemiją. Tarp populiariausių pasirinkimų išlieka inžinerija, nes JK universitetai gali pasiūlyti aukšto lygio studijas. Taip pat renkasi fiziką, išlieka tendencija stoti į ekonomiką, finansus. Šiemet turiu nemažai studentų, besidominčių meno programomis, pavyzdžiui, produkto dizainas, fotografija“, – vardijo pašnekovė.

Be portfolio – neįmanoma

Kalbėdama apie menų studijas Daiva atkreipė dėmesį, kad būsimi studentai turėtų būti pasiruošę gerą portfolio. „Tiesiog kelių paprastų darbų gali nepakakti. Šiemet turėjau studentę, kuriai teko rimtai padirbėti ir įrodinėti ne vienam universitetui, kad ji gali studijuoti. Netgi stojant į paruošiamąją programą, į kurią reikalavimai yra šiek tiek žemesni. Kai kurie universitetai atmetė kandidatūrą, kiti – paprašė papildomų darbų, todėl visas stojimo procesas labai užsitęsė ir buvo gan sudėtingas. Studijuoti meno srities studijų programas be portofio – neįmanoma“, – atkreipė dėmesį D.Siautilaitė.

Itin aukštai užkelta kartelė

Toliau kalbant apie bendrus reikalavimus, stojant į JK, D.Siautilaitė pabrėžė, kad yra labai sunku nuspėti. Štai, pavyzdžiui, praėjusiais metais nustebino Škotijoje įsikūręs Glasgou (Glasgow angl. – red. pastaba) universitetas.

„Mūsų studentams iškėlė reikalavimus, kad metinis vidurkis turi būti dešimtukas. Tai nereiškia, kad 9,8 ar 9,6 – turi būti apvalus dešimtukas. Tai reiškia, kad iš visų mokomųjų dalykų turi būti dešimt. Yra vienetai studentų, kurie galėjo surinkti tokius įvertinimus. Šiemet nei vienas lietuvis neišvažiavo. Taip pat buvo paprašyta, kad iš trijų valstybinių egzaminų būtų surinkta bent po 95 proc. Tai tikrai labai aukšti įvertinimai. Galime nuspėti, kodėl taip daroma. Universitetas yra labai aukštai reitinguojamas tiek JK, tiek pasauliniuose reitinguose, todėl universitetas turi tik tam tikrą vietų skaičių. Tikiuosi, kad bus padarytos išvados, jog neturi nei vieno studento iš Baltijos šalių. Gal šiek tiek nuleis kartelę, bet čia jau pamatysime stojimo procese“, – teigė išsilavinimo užsienyje konsultantė.

Kituose universitetuose reikalavimai beveik nekito

Kalbėdama apie kitus universitetus, D.Siautilaitė didelių pasikeitimų dėl reikalavimų nemato. Anot jos, dažniausiai prašomas metinis vidurkis – devyni. Kinta valstybinių egzaminų įvertinimo reikalavimas – nuo 80 iki 85, 90 ar 95. Viskas priklauso nuo universiteto, o gerai reitinguojami universitetai laiko kartelę aukštai.

„Labai džiugu, kad JK atsiranda daug naujų, modernių universitetų, kurie įsikūrė 1995-1996 metais. Jie  labai sparčiai kyla reitingų lentelėje, daug skiria pinigų įkurti laboratorijas ar kitaip gerina studijų kokybę. Vienas iš tokių, kurio kilimą matome – Svonsio universitetas Velse (Swansea angl. – red. pastaba). Šis universitetas yra labai stiprus: reitinguose yra dešimtoje vietoje JK pagal mediciną, pagal inžineriją – 16 vietoje. Priklausomai nuo studijų programos yra prašoma metinio dalykų vidurkio nuo 8 iki 8,5, valstybinių egzaminų įvertinimo – nuo 70 proc. Konkurencija yra, bet į šį universitetą įmanoma įstoti“, – pasakojo „Baltic Council“ atstovė.

Didesnis dėmesys rašymo daliai

Pabaigai D.Siautilaitė pabrėžė, kad stojant į JK neužteks vien anglų kalbos egzamino – dažniausiai jaunimas renkasi IELTS. Ar reikalavimai šio egzamino rezultatams išaugo? „Praėjusiais metais pastebėjome, kad labiau pradėjo žiūrėti į rašymo dalį. Daugelis universitetų bent šešių balų iš rašymo užduoties. Bendras gali būti 6,5, tačiau jei kalbama apie teisės ar žurnalistikos studijų programas, tai reikalavimai gali būti aukštesni“, – pasakojo D.Siautilaitė.