Kai laiko pritrūksta elementariems dalykams

Kartais net elementariems dalykams pritrūksta laiko: pamirštame pavalgyti, nueiti pasportuoti, susitikti su draugais. Ką jau kalbėti apie vėlavimus į pamokas ar paskaitas, susitikimus, darbą... „Įsivaizduokime žmogų, kuris turi laiko, kuris pradeda laiku darbus, į susitikimus ateina laiku. Jis išėjo pasivaikščioti, net pasportavo. Kaip jaučiasi toks žmogus? Jis yra energingas, jaučia, kad kažką padarė“, – teigė profesionalus karjeros konsultantas ir edukacinių bendrovių grupės „Kalba“ įkūrėjas Rytis Jurkėnas.

R.Jurkėnas atkreipia dėmesį, kad daugelis mūsų turi ne vieną, o net kelias prieigas socialiniuose tinkluose. Kartais pradedame daryti darbą ar kažkokią užduotį, bet lengvai esame išblaškomi: galbūt „messenger‘yje“ parašo draugė, galbūt „įkrenta“ nauja serialo serija, kurią reikia būtinai pažiūrėti arba kažkas paskambina. Tikrai atsiras tokių, kurie per savaitę pažiūri visą sezoną mėgstamo serialo, dieną praleidžia prekybos centre užuot ėję į pamokas. Paradoksalu, tačiau tokiems dalykams mes žymiai lengviau randame laiko – kodėl darę tai, ką darytų sėkmingi žmonės, mes renkamės laiko švaistymą?

„Srauto“ (angl. flow) teorija

„Studfest‘o“ metu kalbėjęs R.Jurkėnas rėmėsi psichologo Mihalo Čiksentmihalio (Mihaly Csikszentmihalyi) „srauto“ teorija. Apie ką ji? Trumpai apibendrinus, tai gyvenimo pilnatve vadinama būsena, kai prarandame laiko nuovoką, pamirštame visus rūpesčius, nerimą, baimes, kai jaučiamės tarsi nešami kosminės energijos srovės. Šis išgyvenimas toks nuostabus, kad nesinori net grįžti į realybę...

„Žmogus yra laimingas, kai yra „srauto“ būsenoje. Naujas automobilis, namas arba daugiau pinigų ilgainiui nesukuria laimės. Tuomet kas sukuria tą laimės pojūtį?“, – retoriškai klausima. R.Jurkėnas pasitelkė metaforą apie čiuožiantį slidininką, kuomet jis yra susikoncentravęs į tą akimirką, apie nieką negalvoja, nieko nepastebi aplink, jis tik čiuožia. Jis juda tuo „srautu“ ir yra realioje erdvėje. Jis džiaugiasi, kai nusileidžia nuo kalno, jo emocijos yra teigiamos. Kaip jaučiasi jaunimas, žaisdamas kompiuterinius žaidimus?

„Laikas kažkur dingsta, nes jie yra pilnai pasinėrę. Būsenos yra labai panašios, tačiau jos turi skirtumų: viena yra tikra, kuomet mes darome išorėje ir naudojame visas savo tikras pastangas, o kita – virtuali t. y. netikra. Yra ir tokia būsena, kai mums yra per sunku, kai apninka stresas – tuomet nesame „sraute“. Arba yra dar kita būsena, kai esame vienos ar kitos srities specialistai, todėl mums net ir mažiausios kliūtys kelia nuobodulį. Tada mus apninka slogutis ir nebesame sraute. Štai čia dažnai į pagalbą ateina kompiuteriniai žaidimai, serialai arba apsipirkinėjimas t. y. laiko leidimas prekybos centruose“, – pasakojo karjeros konsultantas.

Patekę į „srautą“ mes patiriame euforiją

Natūralu, kad kiekvienas iš mūsų nori patekti į šį minimą „srautą“, nes kai esi jame visiškai susikoncentravęs, pasinėręs, tuomet mes užsimirštame ir esame euforijoje. Tai yra iš tikro kiekvieno mūsų svajonė, nes kas nenorėtų sėdėti po keliolika valandų prie savo darbo stalo, tačiau pakilus nuo jo būti nepavargusiu, o gerų emocijų? Tuomet ir atsiranda tas posakis, kad darbas tampa tavo laisvalaikiu: tu net nejauti, kad dirbi. Būtent to juk ir trokšta kiekvienas iš mūsų. R.Jurkėnas skatina jaunimą atsakyti į labai svarbius klausimus, ar serialai, kompiuteriniai žaidimai yra mūsų užtarnautas apdovanojimas, o ar tai iš tikro tik vagia mūsų laiką?

Dvi skirtingos būsenos ir kaip jas atskirti

„Pagrindinis skirtumas, kaip atskirti laiko vagį ir buvimą tikrame „sraute“ – kaip jautiesi paskui, po to, kai tas įvyko. Įsivaizduokime sportininką, kuris nusileido nuo kalno. Jam buvo sunku: įsitempė jo raumenys, jis sunkiai dirbo, jis tikrai pavargo, tačiau pabaigoje jaučiasi energingas. Jis galvoja, kad noriu dar. Dabar įsivaizduokime save, kai pasižiūrime visą sezoną. Kokioje būsenoje buvome? Patogiai sėdėjome, TV pultas rankoje, traškučiai irgi netoli ir mums pasyviai transliavo vaizdą. Mes buvome „sraute“, tačiau kaip mes jaučiamės po to? Mes po to jaučiamės pavargę. Pažaidę tris ar keturias valandas pabandykite paspręsti matematikos uždavinį. Neišeis, nes esate pavargę ir galva neveikia. Nors būsena buvo artima „srautui“, tačiau ji vadinama „iškreiptu srautu“, nes tuomet, kai mes darome kažką, susijusį su išorę, nepriklausomai, kokia veikla tai būtų, po jos mes jaučiamės energingi. Svarbu yra atskirti šias dvi būsenas“, – akcentavo pašnekovas.

Priemonės, kurios padės

Yra begalės būdų, kaip tai padaryti. Vienas iš jų – nemokamos aplikacijos, kuriomis galima stebėti savo laiką: galima pamatyti, kiek laiko ir kur praleidote savo įrenginiuose. Galima stebėti, kiek laiko, kada, kokiomis valandomis naudojamos vienos ar kitos programėlės. Statistika kalba pati už save. Vidutiniškai praleidžiame po 35 valandas per savaitę žiūrėdami serialus, žaisdami žaidimus ar naršydami be tikslo po prekybos centrus. Jei bent 10 proc. laiko sutaupytumėme, tai mes turėtumėme net kelias valandas atlikti tiems darbams, kuriems iki šiol stigo laiko. Tikrai nereikės atsisakyti telefonų, tiesiog šiek tiek pamažinti ir ekstazę patirti kažkame kitame.

„Išmokite atpažinti, kada jus puola slogutis. Pažinkite tą būseną, kai iškritote iš srauto, kuomet būtinai reikia kažkam paskambinti, pakalbėti. Sekite, kur dingsta laikas. Naudokite aplikacijas. Jūs turite laiko ir visi jo turite pakankamai padaryti tam, ko nespėjote praėjusią savaitę. Neleiskite laiko vagims iš jūsų paimti to laiko, neleiskite būti kaip tie 23-mečiai, kurie nežino, kas jiems dar įdomu“, – skatino jaunimą profesionalus karjeros konsultantas.