Portalo kurstoti.lt jaunuosius skaitytojus konsultuoja praktikė, VU universiteto Verslo mokyklos  (VU VM) dėstytoja – Nijolė Kudabienė.

Savianalizė

Anot pašnekovės, natūralu, kad jaunas žmogus neturi darbo patirties arba ji yra labai maža. „Reikia, kad jaunimas pagalvotų, paanalizuotų, o ką gali papasakoti gero apie save. Ką aš pastebėjau įvairiuose susitikimuose su jaunimu ir ne tik, kad mes labai koncentruojamės į skelbimą, jo reikalavimus, stengiamės juos atitikti. taip ir turėtų būti, bet kartais įmonei reikia platesnių, o ne konkrečių dalykų, galbūt kitokių įgūdžių nei nurodyta skelbime, galbūt to žmogaus gali reikėti vėliau, bet ne dabar“, – atkreipė dėmesį N.Kudabienė. Nes daug ko galima išmokti, pagaliau ir įmonė naujam darbuotojui gali sudaryti puikias sąlygas išmokti to, ko reikės darbe, todėl vis dažniau dardavys ieško darbuotojo, kurio asmeninės savybės ir vertybės atitinka įmonės vertybes ir kultūrą.  

Daug metų personalo ir atrankų sferoje dirbanti moteris pabrėžia, kad asmuo, neturintis darbinės patirties, turėtų visada galvoti, ką gero ir naudingo įmonei jis galėtų pasiūlyti. Galbūt tai gali būti savanorystė, kuri vis palankiau yra vertinama darbdavių: tai yra darbas komandoje, atsakomybės, jei esi kažkokios grupės vadovas, tai tavo kompetencijos išsiplečia. Netgi tokie hobiai kaip augintiniai gali būti paminėti gyvenimo aprašyme, nes dalyvaujama parodose, o tam reikia atitinkamų įgūdžių.

Daugiau nei vienas CV

N.Kudabienė pabrėžia, kad jaunimas neturėtų siųsti to paties CV visiems potencialiems darbdaviams. „Patarčiau pasiruošti keletą CV skirtingoms veiklos sritims arba įmonėms. Prieš siunčiant CV darbdaviui, būtina daugiau sužinoti apie įmonę, pasidomėti jos vizija, strategija, jos požiūriu į darbuotojus, ir atitinkamai perdėlioti  savo CV, išryškinant įmonei aktualius dalykus, ppavyzdžiui, jei tai yra „soft‘inė“ , į žmogų orintuota įmonė, tuomet čia tiktų savanoriavimo patirties akcentavimas. Jei įmonė labiau yra „hard‘inė“,orientuota į rezultatus,  tai gal jiems labiau tiktų atskleisti pasiekimus, tokius kaip jų pačių dalyvavimo įvairiose olimpiadose ar augintinių dalyvavimo parodose patirtis ir pan. Svarbu yra save paanalizuoti ir atskleisti tai, kas atitinka esamus arba būsimus įmonės poreikius“, – kalbėjo pašnekovė.

VU VM dėstytoja dar kartą akcentavo, kad ieškant darbo ar praktikos vietos ne tik profesinė patirtis skaičiuojasi. Jauni žmonės gyvenime dažnai nesėdi vietoje ir kasdien užsiima įvairiausia veikla, tačiau retas pagalvoja, kad būtų galima kažką išspausti iš tos veiklos, kuomet bandoma save pateikti darbdaviui. Jie tiesiog pamiršta savo CV apie tai parašyti ir paminėti. Pavyzdžiui, galbūt jaunuolis veda renginius ir mokykloje yra žinomas kaip puikus renginių vedėjas, o galbūt domisi kažkokia kita užklasine veikla, reikalaujančia kūrybiškumo, tarkime, dailės mokykla, -visos tokios patirtys yra svarbios, tik reikia pagalvoti, kada ir kaip jas tinkamai  pateikti. Taigi, jei negaliu savęs parodyti iš profesinės pusės, kad esu geidžiamiausias darbuotojas, galiu būti žmogus, su tam tikra patirtimi, su tam tikromis vertybėmis kai kuriose srityse.

Neturi kuo pasigirti? Eik ir pasimokyk

Jei jau taip nutiko, kad jaunas žmogus nei savanoriavo, nei dainavo, nei renginius vedė – tiesiog nieko nedarė. Kokia išeitis tuomet? „Tai užveda ant minties, kad kažką staigiai turiu pradėti daryti, kažko siekti , arba eiti mokytis. Pavyzdžiui, dabar itin vertinami bendrieji įgūdžiai. Bendravimas, bendradarbiavimas ir panašūs dalykai gali būti naudingi bet kurioje įmonėje, tad įsivertinu save, ir jei matau, kad kažko stinga, einu ir pasimokau“, – kalbėjo N.Kudabienė.