Jūs net neperskaitę knygos esate įvaldę du pagrindinius laiko planavimo principus: jūs kiekvieną rytą, na, kai kurie beveik kiekvieną, pasirodote mokykloje. Taip pat jūs žinote kas yra tvarkaraštis ir žinote, kaip jis veikia. Negana to, mokate planuotis dieną t. y. prie privalomos veiklos pridėti tai, kas jums malonumą, įvairios užklasinės veiklos – jūs planuojatės. Beveik daugelis iš mūsų neturi itin didelių problemų, kuomet kalba pakrypsta apie laiko planavimą, tačiau visai kas kita – dėmesio sutelkimas.

Vieno tyrimo metu nustatyta, kad kuomet mes dirbame su kompiuteriu, tik 40 sekundžių sugebame koncentruotis ties vienu dalykų. Po to mūsų koncentracija kažkur išgaruoja, nes atsiranda noras patikrinti el. paštą, galbūt atsakyti „messenger‘yje“ parašytą žinutę. Šio tyrimo metu taip pat atskleista, kad beveik pusė atvejų, kuomet prarandame koncentracija priklauso nuo mūsų pačių – mes leidžiame tam įvykti.

Daugeliu atveju mes grįžtame prie to, ką darėme ar klausėme, gan greitai, tačiau ne taip greitai, kaip prarandame koncentraciją. Pasirodo, kad jei kažkas mus išblaškė, reikia vidutiniškai 29 minučių, kad susikauptumėme. Jei išsiblaškymo kaltininkai esame mes patys, tuomet laiko tarpas sumažėja šiek tiek – iki 22 minučių.

Apibendrinant prieš tai išsakytas mintis, mes esame gan išsiblaškę. Mes nededame jokių pastangų, kad susikoncentruoti, už mus tai padaro kiti – aplinka. El. pašto priminimas ar nauja žinutė pasirodžiusi ekrane mums diktuoja, kad turime patikrinti ir pasižiūrėti. Jei gauname žinutę, ji iš karto patraukia mūsų dėmesį ir mums nebeįdomu, ką kalba mokytojas, kokie bus namų darbai. Mes mieliau renkamės telefoną. Prisiminkite dieną, kuomet viskas sekėsi, darbai tiesiog dirbosi be didelių pastangų. Labai tikėtina, kad jus spaudė terminai, reikėjo kažką priduoti, todėl neturėjote laiko blaškytis, savo mintims neleidote klajoti. Tą dieną jūs buvote būsenoje, kuri vadinama „hyperfocus“ – visą dieną sutelkėte savo mintis, jėgas, pastangas ties tikslu, kurį reikia pasiekti. Tikėtina, kad tai pavyko padaryti per kelias valandas, o ne pusdienį, kurį planavote. Tokiomis dienomis jūs tampate tikri savo koncentracijos guru.

Štai keletas dalykų, kuriuos pastebėjo knygos autorius, kuomet jam teko pasėdėti prie vieno projekto.

  • Mes esame blaškomi aplinkos. Tai nėra vien mūsų kaltė ar pasirinkimas (na, bent jau kai kuriais atvejais);
  • Jei kartais leidžiate savo mintims šiek tiek nuklysti į šoną – tai yra puikus būdas atrasti naujų minčių, idėjų. Tai daro mus kūrybingesniais;
  • Kuomet mes esame poilsio būsenoje, mes esame linkę net 14 kartų dažniau galvoti apie siekius, tikslus, nei tuomet, kai esame susikaupę;
  • Jei mūsų niekas neblaško, mes greičiau pasiekiame savo tikslą. Štai keletas būdų, kaip būtų galima tai padaryti: tylusis rėžimas, galbūt skambučiai ar žinutės gali pasiekti jus tik iš svarbių asmenų, o kiti – nutildyti, jei valgote vakarienę, galbūt būtų pats metas telefonus padėti į šalį ir pasimėgauti maistu, kompanija ir pokalbiais.