Kuomet kalba pakrypsta apie CV arba motyvacinius laiškus, internete galima rasti nesuskaičiuojamą skaičių įvairiausių straipsnių, kuriuose itin sunku atsirinkti, o kokia gi informacija yra teisinga, o kuri – iš piršto laužta. Vienas tokių dažnai užduodamų klausimų – apie CV apimtį. Kiek lapų turėtų sudaryti tobulą CV?

Apimtis nėra griežtai apibrėžta

„Griežto skaičiaus nėra. Tai turėtų būti tiek lapų, kad išryškintų ir parodytų tave kaip asmenybę, žmogų ar darbuotoją. Jei tau reikia daugiau nei vieno, panaudok ir parašyk apie tai. Galbūt nepavyko visko sutalpinti į vieną lapą, nes parašei informaciją apie profesinius pasiekimus, išsilavinimą, bet nebeužteko vietos pakalbėti apie žmogiškąsias savybes“, – kalbėjo N.Kudabienė. Pašnekovė pažymėjo, kad būtent ta kita informacija gali būti labai naudinga, svarbi ir aktuali darbdaviui, pavyzdžiui, dalyvavimas konkursuose, olimpiadose gali atskleisti reikiamą patirtį ar asmenines savybes.

Neapsiribokite vienu CV

VU dėstytoja taip pat pabrėžia, kad apsiriboti vienu CV nepavyks, jei norite pasiekti išsikaltą tikslą. „Reikia bent jau dviejų skirtingų CV. Galima rinktis ir rašyti įprastą tradicinį CV (kai akcentuojama profesinė patirtis išvardinant ją tam tikros eilės tvarka) arba kompetencinio stiliaus: jei esi jaunas ir dar negali pasigirti pareigų įvairove, tačiau tavo vaidmenys buvo svarbūs, užduotys, kurias atlikai, yra išryškinančios tavo savybes, tuomet kompetencinio stiliaus  CV tam tiks geriausiai, nes tokiame CV  yra išvardinamos turimos asmeninės, bendrosios ir profesinės  kompetencijos, įtraukiant visas turėtas , t.p. ir neformalias veiklas. Reikia pabrėžti, kad CV diplomas nevaidina pagrindinio vaidmens. Taip, tam tikros sritys, pavyzdžiui, finansai, negali tavo kandidatūros apsvarstyti, jei neturi formalaus išsilavinimo finansų srityje , tačiau, jei kalbėsime apie pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių vadybą, tuomet svarbiau yra darbo įgūdžiai ir žmogiškosios savybės, o diplomas nebūtinai yra susijęs su šia sritimi tiesiogiai“, – kalbėjo praktikė.  Taip pat reikėtų žinoti, kad neužtenka turėti vieno CV, jei  save matome keliose  skirtingose srityse (pavyzdžiui, pardavimai, rinkodara ar projektų vadyba ir pan.). Reikėtų pasirengti po CV kiekvienai sričiai, išryškinant tai sričiai aktualiauisias savybes, kometencijas ir patirtį.

Daugumai pasirašyti CV – tikrų tikriausias iššūkis, o ką jau kalbėti apie motyvacinį laišką. Anot pašnekovės, motyvacinis laiškas yra privalomas: nesvarbu, prašoma ar neprašoma. Jis yra tiesiog būtinas. „Jame galima save pristatyti labiau: gali pradėti nuo savo kompetencijų, kurių galbūt nepavyko atskleisti CV.  Svarbiausia taisyklė - motyvacinis laiškas turi būti parašytas nuoširdžiai ,tai neturi būti šabloninis laiškas. Motyvaciniame laiške turi pasistengti kaip galima labiau atskleisti save, savo asmenybę, pomėgius, požiūrį į gyvenimą, aplinką ir pan. turi.  Kai skaitai tokį motyvacinį laišką, tai būtinai norisi pakviesti jo autorių į pokalbį.. Gaila, tačiau jaunimas neparašo ir nepasigiria dalykais, kurie galėtų būti svarbūs žengiant pirmuosius žingsnius savo karjeros kelyje.  Matyt  taip atsitinka, kai jaunimas (ir ne tik) per anksti nusprendžia, kad jie netinka siūlomam darbui, nes neturi reikiamos patrties ar kompetencijų“, – pasakojo pašnekovė.

Nebijok šokti aukščiau bambos

N.Kudabienė pažymi, kad jaunimas ar kiti darbo ieškantys žmonės taip pat niekada neturėtų bijoti aplikuoti į šiek tiek aukštesnes pozicijas. Kodėl? „Galbūt organizacija ieško žmogaus į šią poziciją, tačiau jei ras žmogų, kuris yra žingeidus, turi artimas kompetencijas, visada organizacijoje galima padaryti rokiruotę. Nereikia bijoti bandyti šokti šiek tiek aukščiau, nes taip auginame savo pasitikėjimą. Nereikėtų bijoti gauti ir į kaktą. Visi CV siuntimai, gauti neigiami atsakymai, kvietimai į pokalbius – tai yra labai svarbios pamokos, iš kurių gali daug ko išmokti. Taip pat svarbu  bandyti, veikti: kartais žmonės turi artimas kompetencijas, reikalingas savo svajonių darbui, bet jie dėl savo svajonių nedaro nieko, nes yra įsitikinę, kad jie tam dar nėra pilnai pasirengę. Jie tiesiog bijo ir taip ir lieka laukdami, kada likimas jiems padovanos tą svajonių darbą; o kitas žiūrėk, turėdamas panašią patirtį ir kompetencijas, įsivertina, ko jam dar trūksta iki svajonių darbo ir  eina tikslo link ir tai daro mažais žingsniais (mokosi ir įgyja trūkstamų žinių, pradeda dirbti nuo paprastesnio darbo ir įgyja patirties bei pradinių įgūdžių ir pan.). Svarbu – nebijoti ir daryt“, – teigė VU dėstytoja.

CV – raktas gauti kvietimą į pokalbį?

Užsienyje itin populiaru prie CV segti nuotrauką, o ką reikėtų daryti lietuvaičiams? Ar tai populiaru? Anot N.Kudabienės, jei yra galimybė, tai nuotrauką reikėtų dėti. „Asmeniškai man, kuomet teko dirbti atrankų proceso metu, buvo malonu gauti CV su nuotrauka. CV yra lyg pirmas įspūdis: jame nugula įvairi informacija, tačiau tu nematai žmogaus. Jei prisegama nuotrauka ir pamatai žmogų, kuris yra gražus iš vidaus, o veidas nušviestas  šypsenos, tai tikrai norisi jį pakviesti į pokalbį, jei aišku, jis atitinka bent minimalius reikalavimus. Gera nuotrauka, tai lyg pirma pažintis su žmogumi, todėl kai planuoti, galvoji, ką ir kaip kalbėsi susitikimo metu, ji labai padeda, nes jau iš anksto sukuria, pozityvią nuotaiką kandidato atžvilgiu“, – pasakojo praktikė.