Įgyvendinant užsibrėžtas ekonominės plėtros strategijos ambicijas bei vystant bioekonomiką, Klaipėdos mokslininkai dalyvaus Baltijos jūros baseino mėlynųjų technologijų tyrimų programose, mokslas ir verslas kartu vystys regiono akvakultūrą, kurs jūros biotechnologijas.

Strategijos partneriai – Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos universitetas (KU), Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovė, Klaipėdos pramonininkų asociacija ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, užsibrėžė tikslą iki 2030-ųjų pirmauti Lietuvoje pagal atsinaujinančios energijos naudojimą ir gamybą.

„Klaipėdos universitetas turi potencialą vystyti akvakultūros, atsinaujinančios energetikos, išmaniųjų technologijų, biotechnologijų, ekosistemų paslaugų mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą mėlynojo proveržio tvarumui.

Mėlynasis augimas turi aukštos pridėtinės vertės potencialą, jam realizuoti svarbus mokslinėmis žiniomis grindžiamas išsilavinimas. KU pasiruošęs atliepti ir išaugusį inžinerijos, jūrų technologijų, gamtos mokslų, informacinių technologijų specialistų poreikį“, – teigė KU mokslo ir meno prorektorė doc. dr. Rita Vaičekauskaitė. 

Aukštojo mokslo lyderis Baltijos jūros regione

2018 m. KU atidarytas modernus Jūros tyrimų institutas (JTI). Jame sumontuota naujausia mokslinių tyrimų įranga leidžia vykdyti unikalius mokslo ir verslo bendradarbiavimo projektus. 

JTI įsikūrusios vienos moderniausių Baltijos jūros regione mokslinių tyrimų laboratorijos: Vandens transporto ir oro taršos, Mechanikos ir jūrų inžinerijos, Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos.

„Atidarėme moderniausias laboratorijas turintį Jūros tyrimų institutą. Įgyvendinsime projektus, kurie padės tapti stipriu jūros mokslų universitetu, stipriu partneriu tiek vykdant studijas, tiek ir mokslinius projektus. KU ryžtingai sieks tapti aukštojo mokslo lyderiu Baltijos jūros regione.

Tačiau pastatai, laboratorijos, įranga – Nobelio premijos nepelnys. Tokių apdovanojimų vertus darbus atlieka žmonės. Tad ir toliau bursime gabių, talentingų mokslininkų komandą, o stiprėjant moksliniam potencialui, be abejo, stiprės ir gerės studijų kokybė.

Vien šiemet norą studijuoti KU buvo pareiškę apie 600 jaunuolių iš užsienio. Tai rodo, kad mūsų siūloma studijų kokybė vertinama labai aukštai“, – sakė laikinai KU rektoriaus pareigas einantis prof. dr. Artūras Razbadauskas.

Išskirtinės studijos

KU gali didžiuotis vykdomomis unikaliomis studijų programomis, kurių nėra kituose Lietuvos universitetuose. Pirmosios pakopos: Jūrų uostų inžinerija; Laivo inžinerija; Suskystintų gamtinių dujų terminalų inžinerija; Hidrologija ir okeonografija; Laivybos ir uostų inžinerija; Radiologija. Antrosios pakopos: Jūrų hidrologija; Laivyno techninės eksploatacijos valdymas; Laivybos ir uostų inžinerija; Naftos technologiniai procesai.

Universitetas turi sukūręs ir vadovaujasi tarptautiniais standartais grįsta kokybės vadybos sistema. Ypatingas dėmesys tobulinant studijų programas skiriamas KU jūrinei specializacijai.

„Studijų kokybės ir efektyvios vadybos užtikrinimas sietinas ne tik su siauros specializacijos, mokslingumo vertinimo reikalavimų neatitinkančių, nepopuliarių tarp stojančiųjų studijų programų atsisakymu, bet ir su mokslo ir studijų procesų vadybos integravimu, nuoseklios trijų pakopų studijų sistemos formavimu visose studijų krypčių grupėse.

Efektyvi studijų kokybės užtikrinimo priemonė – aukšto lygio mokslininkų, pramonės ir verslo atstovų bendradarbiavimas studijų procese. 

Aktyvūs mokslininkai, specialistai iš pramonės įmonių paprastai turi nedidelį pedagoginį krūvį ir dėsto tik tiesiogiai su jų kompetencija susijusius studijų dalykus, todėl įprastai yra puikiai vertinami studentų, užtikrina naujausios informacijos pateikimą paskaitose, sudaro sąlygas dalį praktinių darbų atlikti mokslo padaliniuose arba įmonėse“, – teigė KU studijų prorektorė prof. dr. Leta Dromantienė.

Darbo rinkos sujudimas Klaipėdoje

Vis daugiau darbdavių kreipiasi į KU dėl specialistų poreikio. Anot jų, klaidinga manyti, jog uostamiestyje darbą pasiūlyti gali tik uosto ar pramonės įmonės.

 Esą žvelgiant į dabartinę darbo rinkos situaciją Klaipėdoje, juntamas tam tikras sujudimas. Yra nemažai besiplečiančių įmonių: gamybinių, e-komercijos įmonių, startuolių, rinkodaros kompanijų, plečiasi ir Laisvoji ekonominė zona.  

Tad pasak Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vykdantysis vadovo Aro Mileškos, uostamiestyje nuolat reikalingi aukštos kvalifikacijos specialistai.

„Tiek smulkiajam verslui, tiek ir pramonei reikia specialistų. Pramonei gal užtektų žemesnės kvalifikacijos darbuotojų, o štai smulkiajam verslui reikia aukštos kvalifikacijos darbuotojų.

Norėtųsi, kad grįžtų 2004 metai, kai KU informacines technologijas studijavo keturios dieninės ir dvi neakivaizdinės studentų grupės. Šiandien, kalbant apie technologijas ir šiuolaikinius procesus, tai ypač svarbu“, – teigė A. Mileška.