Taigi, ar tikrai yra verta sportuoti? Galbūt tai iš dalies toks išpūstas mados reikalas, kad tai nėra būtinybė? Informacijos priemonės: nuo žiniasklaidos iki socialinių tinklų plyšta nuo įvairiausių patarimų apie sportą, judesį ir mitybą. Tik spėk reaguoti. Daugelis jūsų turite žinių, supratimą ir visada galvojate, ar tikrai tai, kas yra sakoma, tinka man? Pradėkime nuo to, kad yra begalės žmonių, kurie yra labai skirtingi.

Visi esame skirtingi

„Matote, kad jūsų draugai ar pažįstami bėgioja. Jie bėgioja kiekvieną dieną, jų distancija kaskart vis ilgėja. Ką darote jūs? Pasidaro pavydu, kad kito žmogaus ištvermė auga, jo kūnas keičiasi. Vieną dieną ryžtatės bėgti kartu. Bėgate kilometrą, bėgate antrą, trečią, penktą, jūsų draugas vis dar bėga tuo pačiu tempu, o jums, kas gali geriausiu atvejus atsitikti, tai pajaučiate, kad trūksta oro, tempas lėtėja, širdis kala, spaudimą susikeliate iki 220. Kiek sudėtingesnis variantas, kai pradeda trūkti oro, žalia akyse, jūs sustojate, o finalas gali būti ir toks, visai netikėtas, kad gali tekti kviesti mašinyte su raudonu kryželiu. O priežastis paprasta, kas tinka jūsų draugui, tikrai netinka jums.

Kiekvieno žmogaus fizinis pajėgumas nėra vienodas ir natūralu, kad su savo organizmu dėl to galime pasielgti nesąžiningai, kas vėliau gali sukelti rimtų pasekmių, sveikatos problemų“, –  teigė Simona Pajaujienė, socialinių mokslų daktarė, LSU dėstytoja, sveikatingumo instruktorė.

Influencerių įtaka

Anot „Studfeste“ dalyvavusios pranešėjos, kitas svarbus aspektas – mityba. Yra begalės dietų: viena geresnė už kitas, kiekvieną kartą vis naujesnė, paprastesnė. Ko daugiau norėti, tik sveikai maitinkis, kaip ten pataria, ir viskas bus gerai, tačiau deja, bet kartais rezultatą gauname visiškai priešingą.

„Ir vėl mus verčia galvoti, kas čia blogai, kodėl vieniems tinka, o kitiems – ne, kas čia yra blogai? Turime ir kitus gerus pašnekovus – influencerius. Gražu, nauja, matome daug svarbių žmonių socialiniuose tinkluose, o kada nors pagalvojome, kad jų yra dviejų rūšių.  Vieni jų skleidžia žinią kaip judėti, sportuoti, maitintis, kad būtumėme sveiki. Jų mes socialiniuose tinkluose nematome, nes jie sunkiai dirba kasdien, kad pasiektų rezultatą. Jų gyvenime nutinka daug smagių dalykų: projektai, idėjos, kurios virsta kūnu. Turime ir tuo kitus, kurie nuolatos gyvena socialiniuose tinkluose, kuriuos matote, laikinate, su kuriais turite daug bendro.

Bet pastebėkite vieną dalyką, kai tik prieiname prie konkrečių dalykų, kai prašome patarimo ir panašiai, visada tarsi jų nebelieka. Esate palikti vieni ir galvok, kaip tau geriausia. Tame ir esmė, kad už to slypi visai kiti dalykai. Tai reiškia, kad visa atsakomybė yra perkeliama ant mūsų pačių: ką aš darau, kaip darau ir kodėl darau su savo kūnu. Mes visi gerai žinome ir norime sportuodami turėti six packą. Tai yra mūsų siekiamybė. Kai mes sugalvojame, nusprendžiame, kad pradėsime maitintis sveikai, sportuoti, tai galvojame, kad rezultatas nutiks labai greitai. Deja, bet realybė yra kitokia. Reikia ilgai dirbti, kad turėtumėme tą rezultatą, kurio siekiame“, – kalbėjo S.Pajaujienė.

O kas mes esame viduje?

Natūralu, kad išvaizda mums yra svarbi ir mums žiniasklaida perša nuomonę, kad tik patrauklūs, sveikai, gražiai atrodantys žmonės yra labiau vertinami, jie greičiau susiranda darbą. Taip, tai yra svarbu, tačiau reikia suprasti, kad tai tik fasadas. Tai yra išorė. „Čia kaip su saldainiu: popierėlis labai gražus, akys labai jo nori, bet kai išvynioji, pamatai turinį, tai tada pagalvoji, kad, ai, nenoriu. Panašiai ir su žmogumi, jei mes einame į treniruotes, kad turėti pilvo presą ar riestą užpakaliuką, reikėtų dar pagalvoti, o kas mes esame be to? Esame idealios fizinės išvaizdos, tačiau ką mes turime savo viduje? Kaip mes einame į santykį su kitu žmogumi? Ar mes tik su išore galime susibendrauti? Ar čia yra pats svarbiausias dalykas gyvenimas“, –  retoriškai klausė sveikatingumo instruktorė.

Anot pašnekovės, svarbiausia yra gerai jaustis, fiziškai pajėgiu tam, kad būtumėme pajėgūs atlikti elementariausius kasdieninius fizinius pratimus: eiti, šokti, bėgti, užlipti ir panašiai. Atrodo tiek nedaug, bet kartais juk mus aplanko dusulys, kai tenka užlipti į penktą aukštą. „Sąmoningumas. Privalome būti sąmoningi ir visada alkani žinių. Kaip atskirti tikrąjį specialistą nuo to, kuris moka tik gražiai kalbėti? Tikrasis specialistas neis greituoju būdu, norėdamas, kad jūs būtumėte tik gražios išvaizdos. Šitas žmogus pirmiausia klaus, kaip jūs jaučiatės: ar jūsų savijauta pagerėjo, ar pablogėjo, jis stebės, kaip jūs reaguojate į fizinį krūvį. Tai itin svarbu, nes mes savo kūną gavome visam gyvenimui“, – teigė S.Pajaujienė.

Žingsnis po žingsnio

LSU dėstytoja yra tvirtai įsitikinusi, kad nuolatos reikia išlikti sąmoningais, kritiškais ir nepamesti galvos tikint viskuo, ką mums sako aplinkui. Sportuoti yra tikrai verta, bet nuo ko pradėti? Nuo savęs: žingsnis po žingsnio. Dėstytoja prisiminė filmą „Alive“. 1972 metais Andų kalnuose nukrito lėktuvas su regbio komanda. Kas nutiko? Daugelis žuvo, tik du ryžosi pereiti Andų kalnus ir iškviesti pagalbos. Jų užsispyrimo, turimų fizinių gebėjimų, nors ir visiškai alkani, dėka jie sugebėjo pereiti ir iškviesti pagalbą.

„Mes visi turime pasirinkimą. Renkamės kiekvieną dieną. Pavyzdžiui, komforto zona. Ryte jus tėvai veža į mokyklą, po pamokų jus pasiima. Jums realiai nereikia pajudinti piršto, kad būti fiziškai aktyviems. Patinka gyventi tokioje pelkėje. Amerikiečiai turi pasakymą, kad jei įsėdi ir vairas maišo pilvui, tai perki kitą – didesnį automobilį. Kita – streso zona. Tai, ką mes darome su savimi: kažką žinau, kažko nežinau. Sugenda tėvų automobilis ir tenka sukti galvą, kaip nukeliauti į mokyklą. Nepatogu. Mes galime rinktis – viešąjį transportą arba taksi, bet galime ir eiti pėsčiomis. Čia ir prasideda jūsų karmos taškų rinkimas, nes kasdien jūs tampate vis fiziškai aktyvesnis, vis daugiau  galių sutelkiate. Trečioji zona – panikos. Niekam nelinkėčiau į ją pakliūti, mes ją labai gerai visi žinome ir pažįstame.  Gerklėje guzas, širdis kala, žodžio išeiti nepavyksta. Ši situacija mus užklumpa, kai nutinka netikėtas atsiskaitymas, netikėtai tėvai namo grįžta. Turi suktis čia ir dabar. Reikia matyti iš šono, kokiu greičiu yra slepiami įkalčiai“, – teigė sveikatingumo instruktorė.