Vilnietis šiuo metu mokosi Grigiškių gimnazijos dvyliktoje klasėje ir jau trejus metus yra užtikrintas, ką nori veikti ateityje. Leonidas yra iš tų abiturientų, kurie nebesuka galvos, ką reikės studijuoti, nes baigęs mokyklą rinksis grafinio dizainerio kelią.

Užkietėjęs humanitaras

Vaikinas prisiminė, kad jau nuo pat pradžios mokykloje jis buvo užkietėjęs humanitaras ir linkęs prie meno. Jam nelabai sekdavosi tikslieji mokslai, nors jo dvynys brolis juose nardė kaip žuvis vandenyje. „O aš buvau ir esu labiau prie kalbų, meno, man patinka pažinti žmonės, todėl mėgstu psichologiją. O kodėl būtent grafikos dizainas? Nes pastebėjau, kad man geriau sekasi su linijomis, man tai yra prie širdies, o ir mokytoja patarė bei pasiūlė, kad tai galėtų būti mano kelias“, – portalui kurstoti.lt pasakojo L.Krivenko.

Natūralu, kad gyvenime susiklosto taip, kad nors žmogus ir yra meniškos sielos, tačiau neklauso savo pašaukimo, eina keliu, kurį primeta galbūt aplinka, tėvai ar mokytojai. Anot pašnekovo, jei jau esi meniškos sielos, tai ir turėtumei ją ne tik parodyti, bet ir ja sekti. Jau visi vaikystėje sakė, kad šeimoje auga menininkas, todėl vaikinas tikino, kad niekada nesulaukiantis kažkokio spaudimo iš tėvų, kad nereikėtų rinktis studijų VDA, apie kurias šiuo metu svajoja. Jis net juokėsi, kad ir klasiokai palaiko jo pasirinkimą ir nuolatos dailės pamokų metų prašo, kad kažką padėtų nupiešti. 

Pritrūko kantrybės

Vaikinas juokiasi ir pasakoja, kad mokėsi Grigiškių dailės mokykloje, kurią vis dėl to metė: iš keturių metų išlankė vos dvejus. „Neturėjau kantrybės kas antrą dieną po šešias valandas skirti tam laiko, buvo man sunku nusėdėti vietoje. Kelis metus mokytoja vėliau įkalbinėjo grįžti, tačiau dabar jau per vėlu, o kai galėjau – spyriojausi. Šiuo metu pats mokausi, piešiu, nesėdžiu vietoje, nes noriu progresuoti, o tame procese pamatai savo klaidas technikoje ir panašiai. Gali tuomet tobulėti. Mene man reikalinga laisvė, kažkas naujo“, – kalbėjo Leonidas.

Atsitiktinai atsiradęs pomėgis

Prieš trejus metus vaikino gyvenime atsirado natūralia hena pieštos tatuiruotės. Atsitiktinai nupiešė tatuiruotę draugei, o tada susidomėjimas pradėjo augti natūraliai: norėjosi savo piešinius perkelti ant kitų žmonių kūnų.

Kalbėdamas apie laikinas hena tatuiruotes L.Krivenko atviras – šioje sferoje jis yra savamokslis, tačiau tai nekiša kojos. Vaikinas nuolatos stebi „Youtube“, iš ten mokosi, dabar pradėjo lankyti kursus studijoje. Jis įsitikinęs, kad daugeliu atveju tai yra tiesiog talentas: tu moki piešti arba ne, o jei atsakymas teigiamas, tuomet palaipsniui tobulėji, taisai savo klaidas. Šaunu, kai žmonės jau mokykloje užsiima tuo, kas jiems prie širdies. Leonidas yra įsitikinęs, kad „jei tavo kažkokia veikla ar užsiėmimas tampa gyvenimo prasme, tai tau duos ne tik pragyvenimą, bet ir ramybę, dvasinę energiją. Štai, net pats piešimas yra vaisas nuo streso: labai nuramina, visą pykti gali ant drobės perkelti.“

Investuoti reikia ne tik į dalyką, bet ir save

Paklaustas, kokių savybių reikia tiems, kurie galbūt nori savo ateitį sieti su menais, grafikos dizainu, juk jis yra puikus pavyzdys, galintis patarti savo kolegoms, L.Krivenko sakė: „Reikia daug išlaikymo, kantrybės, investuoti į reikalą. Niekas nėra paduodama ant lėkštutės, reikia gerokai padirbti ne tik ties tuo, kuo tu nori būti, bet ir asmeniniu augimu, tobulėjimu. Reikia save gerai žinoti, žinoti, kuo nori gyventi. Daugelis nežino, kuo nori būti, todėl spėlioja, duria aklai, vadovaujasi tuo, kad kur aš daugiau gaučiau. Pavyzdžiui, daugelis nori nedirbti, bet gauti. Koks čia darbas turi būti?“

Patarimas: viską daryti iš širdies

Nenuostabu, kad kyla klausimas, o kaip jis atrado savo kelią, galbūt žinojimas nėra vienas iš būdų. O kaip Savanoriavimas, įvairios praktikos? „Pats nesavanoriavau, bet mačiau patį procesą, kaip yra daroma ir dirbama. Kažką išmokau ir įsisąmoninau, ką vėliau panaudosiu ateityje. Praktikos nedariau jokios, nes mano prioritetas – mokykla. Visas dėmesys yra skirtas ir sukoncentruotas ties tuo. Akademiniu metu galbūt rasiu laiko“, – įsitikinęs pašnekovas.

Pabaigai Leonidas palinkėjo savo kolegoms, kad svarbu yra klausytis širdies. „Jei nepaklausysi, tai nebūsi laimingas, nes sprendimas bus priimtas nesavarankiškai, o už jus. Žmogus turi eiti ten, kur jam patinka, nes jei rinksiesi pagal tėvus, toli neisi“, – teigė jis.