Kaip teigia leidinio rengėjai, Lietuvos kolegijų lygis yra skirtingas, o krypčių vertinimas leidžia atskleisti, kurios kolegijos kokiose srityse yra stiprios. Tiek universitetai, tiek kolegijos vertintos pagal tuos pačius parametrus: 30 taškų suteikta darbdavių vertinimams, 10 taškų absolventų įsidarbinamumui, po 20 taškų pirmakursių balų vidurkiui, priimtų geriausių abiturientų skaičiui ir minimaliam stojamajam balui.

Kauno kolegija, būdama daugiaprofilinė valstybinė aukštojo mokslo įstaiga, rengianti technologijų, informatikos, inžinerijos, sveikatos, humanitarinių, socialinių, meno, ugdymo, verslo ir viešosios vadybos, teisės, žemės ūkio mokslų specialistus, pasižymėjo visose reitinguotose srityse.

Medicinos ir sveikatos studijų krypčių grupėje Kauno kolegija pirmoje vietoje farmacijos, burnos priežiūros moksluose, antroje – slaugos ir akušerijos, reabilitacijos, kosmetologijos ir mitybos studijų kryptyse. Technologijos studijų krypčių grupėje medžiagų technologijos bei polimerų ir tekstilės technologijų, viešojo maitinimo srityse pirmaujama, maisto technologijų srityje esama trečioje vietoje.

Menų studijų krypčių grupėje Kauno kolegija pirma dailės / meno objektų restauravimo kryptyje, trečioje vietoje – dizainas ir medijų menas. Inžinerijos studijų krypčių grupėje išsiskyrė informatikos inžinerijos ir informacijos sistemų kryptys, žemės ūkio ir veterinarijos studijų krypčių grupėje – žemės ūkis. Pasižymėta ir komunikacijos, vertimo, socialinių studijų srityse, verslo ir vadybos studijų, švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupėse.

Lyginant konkrečius rodiklius, pagal ką reitinguota, Kauno kolegija išskiria tuo, jog į aukštojo mokslo instituciją stoja gabūs abiturientai, o baigusieji studijas lengvai įsilieja į darbo rinką ir yra itin palankiai vertinami darbdavių. Tokius rezultatus užtikrina studijų kokybė. Kaip teigia studijų ir taikomųjų mokslų departamento vadovė dr. Kristina Bespalova, užimamos tvirtos pozicijos studijų kokybės klausimu yra ilgamečio darbo ir sutelktų pastangų rezultatas. „Užtikrinant studijų kokybę periodiškai atliekame veiklos stebėseną, analizuojame kitų aukštųjų mokyklų gerosios patirties pavyzdžius, tobuliname studijų proceso valdymo kokybę pasitelkiant  IT priemones, plėtojame paramą studentams“, – pasakoja dr. K. Bespalova.

Pabrėžiama ir studentų, dėstytojų, absolventų, darbdavių ir kitų suinteresuotų šalių nuomonės ir jų įsitraukimo į studijų kokybės užtikrinimo procesą svarba. „2018 m. sukurti studijų krypčių komitetai, kurie tiesiogiai rūpinsis studijų kryptyje įgyvendinamų studijų kokybe ir studijų krypties kaita bei plėtra. Artimiausiu metu planuojame atnaujinti dėstymo kokybės vertinimo apklausas, kas leis užtikrinti didesnį studentų aktyvumą pildant anketas ir sudarys sąlygas savalaikiams pokyčiams tobulinti studijų procesą studijų metu“, – apie priemones studijų kokybei gerinti pasakoja Kauno kolegijos studijų ir taikomųjų mokslų departamento vadovė.