Universitetai ir mokslinių tyrimų institutai suformavo 117 vertinamųjų padalinių, kurie vertinti penkiabalėje skalėje pagal tris kriterijus: mokslinės veiklos kokybę, mokslinių tyrimų socialinį ir ekonominį poveikį bei veiklos perspektyvumą. Lietuvos mokslo sistemos vertinimą atliko per 60 užsienio šalių mokslininkų, taip užtikrinant vertinimo nešališkumą ir objektyvumą.

Pasak MTEP veiklos vertinimą organizavusio Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) Mokslo politikos analizės skyriaus vadovės Kristinos Masevičiūtės, toks vertinimas Lietuvai yra svarbus dėl kelių priežasčių. „Pirmiausia, taip mums sudaroma galimybė į savo pasiekimus pažiūrėti iš šalies ir pasilyginti su pasauliniu kontekstu, identifikuoti sistemos silpnąsias vietas, kurioms turėtume skirti daugiau dėmesio, o kartu ir atrasti savo stiprybes, kuriomis pasinaudodami galime sustiprinti Lietuvos konkurencingumą. Mokslo ir inovacijų politikos formuotojams vertinimas padės susidaryti gilesnę, duomenimis grįstą sampratą apie Lietuvos mokslinių tyrimų sistemos pasiekimus ir sudarys galimybę imtis strateginių žingsnių, sprendžiant sistemai būdingus iššūkius“, – sako K. Masevičiūtė. Analitikės teigimu, svarbus ne tik vertinime gauti balai, tačiau ir ekspertų rekomendacijos, kurios gali suteikti tyrėjams svarbių žinių, leisiančių toliau tobulinti veiklą ir siekti dar geresnių rezultatų.

Aukščiausią kokybę demonstruoja 9 mokslininkų grupes

Šešių Lietuvoje vykdomų mokslo sričių vertinimas organizuotas 2017-2018 m. Palyginamasis ekspertinis MTEP vertinimas atskleidė skirtumus tarp Lietuvos mokslininkų grupių: vienų mokslinės veiklos rezultatai įvertinti kaip aukščiausio tarptautinio lygmens, kitoms grupėms dar reikia vytis.

K. Masevičiūtė atkreipia dėmesį, kad skirtingų mokslo sričių ekspertai prioretizavo tam tikrus mokslinės veiklos bruožus, todėl rezultatai tarp skirtingų mokslo sričių turėtų būti lyginami atsargiai. Tad rezultatus verčiau analizuoti mokslo srities ribose.

Aukščiausius galimus balus už mokslinių tyrimų kokybę gavo devynios mokslininkų grupės, kurios vykdo mokslinius tyrimus humanitarinių, fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų srityse.

Humanitarinių mokslų srityje išsiskyrė istorijos mokslo krypties mokslinių tyrimų kokybė. Aukščiausią tarptautinį lygmenį atitiko Lietuvos istorijos instituto, Vilniaus universiteto ir Klaipėdos universiteto istorijos k

Fizinių mokslų srityje aukščiausius balus už kokybę pelnė Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro biochemijos mokslų krypties mokslininkų grupė, taip pat Fizinių ir technologijų mokslų centro Fotonikos bei Taikomosios fizikos padaliniai, vykdantys fizikos mokslų krypties tyrimus.

Biomedicinos mokslo srityje ekspertai aukščiausią kokybės įvertinimą skyrė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medicinos mokslų krypties atstovams. Šio universiteto kardiologijos, gastroenterologijos, dermatologijos, neurologijos ir kvėpavimo takų medicinos tyrėjų grupių pasiekti rezultatai, ekspertų tvirtinimu, gali būti prilyginami geriausiems Vakarų valstybėse šiose tematikose dirbantiems centrams. Aukščiausią kokybės kriterijaus įvertinimą gavo ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro biologijos mokslų krypties mokslininkų grupė.

Technologijos mokslo srityje aukščiausi vertinimo balai už mokslinės veiklos kokybę buvo skirti Vilniaus universiteto mokslininkams. Už chemijos inžinerijos mokslo krypties kokybišką mokslinę veiklą geriausiai įvertintas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras, o už medžiagų inžinerijos mokslo krypties mokslinės veiklos kokybę – Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Taikomųjų mokslų institutas.

Žemės ūkio mokslų sritis pagal mokslininkų skaičių yra pati mažiausia Lietuvoje. Šios srities moksliniai tyrimai atliekami Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre, Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Aleksandro Stulginskio universitete. Žemės ūkio mokslinės veiklos kokybė minėtose institucijose įvertinta kaip patenkinama arba stipri nacionaliniu mastu.

Ekspertai pažymėjo, kad kaip ir visose šalyse, taip ir Lietuvoje socialiniai mokslai yra labiau orientuoti į nacionalinių problemų tyrinėjimą ir, nors mokslinių tyrimų kokybė vertinama kaip aukšto lygio, pasigendama aktyvesnio įsitraukimo į tarptautinį akademinį diskursą. Aukščiausias mokslinių tyrimų kokybės įvertinimas socialiniuose moksluose buvo 4 balai iš 5 įmanomų.

Bendri sistemos rezultatai gerėja

Nepaisant skirtumų, daugelio sričių ekspertai identifikavo, kad bendri Lietuvos mokslo pasiekimai gerėja. Ekspertų vertinimu, savaime suprantama, kad tokia nedidelė mokslo sistema, kaip Lietuvos, negali kiekvienoje mokslo srityje veikti aukščiausiu tarptautiniu lygiu. Todėl raginama ir toliau sisteminiu lygiu labiau remti aukšto lygio tyrėjų grupes bei tas, kurių aukšta kokybė yra svarbi nacionaliniu mastu.

Taip pat ekspertai pabrėžė jaunųjų tyrėjų svarbą Lietuvos mokslo sistemos tvarumui. Ekspertų manymu, Lietuva turi dėti pastangas užtikrindama, kad į akademiją ateitų tyrėjų karta, kuri galėtų imtis lyderystės, buriant stiprias ir tarptautiniu lygiu konkurencingas Lietuvos mokslininkų grupes.