Savanoriškos veiklos idėja šalyje žinoma, tačiau praktiškai prie jos prisiliečia dar nedaugelis. Kauno kolegijos Medicinos fakulteto absolventė Livita Žvaliauskaitė, dirbanti socialine pedagoge, su geranoriška veikla nesiskiria ir laisvalaikiu.

Nors Livita yra itin aktyvi ir užsiėmusi mergina, po studijų grįžusi į gimtąjį Alytų polinkio padėti šalia esančiam neapleidžia ir savanorystei laiko visada atranda. Mergina neseniai tapo gerumo nešėja, subūrusia visą komandą žmonių, pasirengusių ištiesti pagalbos ranką be šiltos pastogės, elektros ir vandens likusiai senolei.

Vargstanti senolė 10 metų gyveno metaliniame namelyje

Neseniai naujienų portalas „AlytusPlius.lt“ rašė apie jauną alytiškę, L. Žvaliauskaitę, kuri socialinio tinklo erdvėje savo draugus ir pažįstamus pakvietė prisidėti prie vargstančio žmogaus gerovės. Jau tą pačią dieną Livita nešina penkiais krepšiais dovanų pasirodė prie moters durų. Livita pažymi, kad tąkart padėti senolei nusprendė ir daugiau Kauno kolegijos absolventų: „Pinigais senolę parėmė dvi merginos, su kuriomis kartu aktyviai veikėme Kauno kolegijos Studentų atstovybėje, – Greta Lodaitė ir Austėja Grinčenkaitė.“

L. Žvaliauskaitė vienos dienos misija neapsiribojo ir netrukus rado žmones, galinčius suremontuoti kiaurą senolės namo stogą: „Nenurimau ir vis tiek norėjau išspręsti didžiausią problemą – uždengti kiaurą namelio stogą. Praėjus dviem savaitėms sulaukiau skambučio iš kauniečio draugo Andriaus Aleknavičiaus, kuris taip pat baigė Kauno kolegiją. Jis pasakė, jog turi draugą Mantą Šitkauską, kuris įmonėje ,,Grupstata“ užsiima projektavimu, statyba, renovacija, apdaila ir galėtų paremti senolę medžiagomis bei uždengti namo stogą.“ Šiuo metu darbai vyksta ir moteris greitai galės džiaugtis šiltesniais namais.

L. Žvaliauskaitė polinkiu rūpintis kitais pasižymėjo nuo vaikystės: „Dar pradinių klasių mokytoja mano tėvams sakydavo, kad neturiu laiko mokytis, nes pamokos pradžioje visada sužiūrėdavau, ar visi klasės draugai turi rašymo priemones, ar visi jaučiasi gerai“, – pasakoja Livita. Prieš devynerius metus Livita savanorišką veiklą pradėjo įvairiose organizacijose: „Vienąkart draugė papasakojo apie Alytaus miesto bendruomenės centrą, kuris turi atvirą jaunimo centrą „Be rėmų“. Čia organizuodavau įvairius renginius, mokymus, rinkom savanorių komandą ir mokėmės suprasti vieni kitus, sukurti aplinką, kurioje būtume laimingi. Tap

L. Žvaliauskaitė: „Studijuodama Kauno kolegijoje socialinį darbą ir šiandien dirbdama pagal specialybę esu išties laiminga

Aktyvus laisvalaikis ir savanoriška veikla užėmė didžiąją dalį Livitos laiko, todėl mokykloje jau ryškėjo gyvenimo veiklos kryptis: „Plėsdama akiratį ugdžiau savo emocinį intelektą ir ėmiau suprasti, jog neformalus ugdymas man yra arčiau širdies nei formalusis. Paaugliškas maksimalizmas, noras maištauti ir keisti pasaulį man nedavė ramybės. Puikiai suvokiau, kad norint kažką pasiekti, reikia turėti žinių, tad išsilavinimas pravers“, – pasakoja Kauno kolegijos absolventė. Šiuo metu Livita dirba Alytaus profesinio rengimo centre socialine pedagoge, tad kasdien sutinka  žmonių, kuriems reikalinga pagalba: „Studijuodama Kauno kolegijoje socialinį darbą ir šiandien dirbdama pagal specialybę esu išties laiminga“, – profesinio kelio pasirinkimu džiaugiasi mergina.

Studijų metais L. Žvaliauskaitė taip pat nenustygo vietoje: buvo aktyvi Studentų atstovybės narė, o profesinių žinių sėmėsi net Olandijoje: „Esu labai dėkinga Kauno kolegijai už suteiktą progą dalyvauti Erasmus+ mainų programoje. O dar labiau džiaugiuosi kolegijoje sutiktais žmonėmis, kurie mane išmokė džiaugtis gyvenimu, linksmintis, reikšti jausmus, emocijas, šokti ir nebijoti būti savimi.“

Livita po studijų grįžusi į gimtąjį Alytų neapleido savanorystės: toliau dirbo Alytaus miesto bendruomenės centre, vis dar prisideda prie Alytaus teatro veiklų ir nuolat nukreipia kitus jaunuolius ten, kur jie savanoriauja ir tokiu būdu atranda save. „Pati vis dar dažnai savanoriauju ir stengiuosi prisidėti prie Alytaus miesto renginių. Dažnai nelaukiu kvietimo prisijungti ir pati pasiteirauju, ar galiu būti naudinga. Tokiu būdu įgyju vertingos patirties“, – pasakoja Livita, žadėdama nesustoti savanoriauti ir toliau daryti žmonėms gera.