Savo kelio ieškojo ilgai

G. Kvietkauskas iki 26 metų nieko bendro neturėjo su žemės ūkiu. Nors jaunuolis tuo metu ir augo ASU bendruomenėje, tačiau apie studijas čia net negalvodavo. Jis pasakojo, kad vaikai net juokdavosi tarpusavyje, jei kas užklausdavo, kur stos, atsakydavo: „Jau geriau į karvės šūdą nei į žemkę (tuo metu ASU vadinosi Žemės ūkio universitetu)“. Na, bet kaip ten sakoma, niekada nespjauk į šulinį, iš kurio vėliau gali tekti gerti. Vyras juokiasi, kad dabar jau taip nebegalvoja.

Iki tol, kol Gediminas atsirado ASU, praėjo šiek tiek laiko. Metus vyras studijavo statybos inžineriją, nes labai norėjo būti architektu. Vėliau trejus metus jis studijavo lietuvių filologiją, kas tiko ir patiko užkietėjusiam humanitarui. Teko G. Kvietkauskui paragauti emigranto duonos, tačiau visis keliai vis tiek jį atvedė į ASU. Nuo 26-erių iki 32-ties vyras studijavo ASU, todėl jis yra tvirtai įsitikinęs, kad nėra jokių taisyklių, kaip reikia nueiti savo kelią. „Pasirinkimų yra visokių. Kai jūsų klausia, kur jūs būsite po penkiolikos metų, o daugelis mano, kad turi atsakymą. Nuliūdinsiu. Nei vienas iš jūsų nežino teisingo atsakymo ir jo nėra. Galbūt dirbsite pas mane, o galbūt turėsite savo verslus“, – teigė lietuviško kapitalo įmonės generalinis direktorius.

Įmonę įkūrė su darželio laikų draugu

Tai kaip atsirado įmonė, kuri šiuo metu yra viena ryškiausių agroversle? Pasirodo, kad įmonę Gedinimas įsteigė kartu su draugu, su kuriuo yra pažįstamas nuo darželio laikų, o vėliau su juo teko dalintis suolu mokykloje. Vyras juokėsi, kad netgi sakoma, jog mamos juos kartu vežimėliais vežiodavo. „Įmonė įsteigėme agroversle ne todėl, kad mano studijos atvedė į šios įmonės atsiradimą, greičiau atvirkščiai: pirma atsirado įmonė ir verslas mane nuvedė studijuoti žemės ūkį. Mes esame verslo partneriai, abu valdome įmonę, ačiū Dievui, vis dar nesusipykę. Netiesa, kad verslo negalima daryti su draugu. Galima, įmanoma. Tokia yra verslo pradžia. Sėdėdami pirmos klasės ar paskutinės klasės suole aš negalėjau pagalvoti, kad mes iki šiol būsime kartu“, – kalbėjo kaunietis.

Spauda teigia, kad galima drąsiai teigti, kad per pastarąjį penkmetį dėka šios bendrovės veiklos pasikeitė žemės ūkio technikos rinkos žemėlapis. Negana to, šios bendrovės akcijomis pradėta prekyba „Nasdaq First North“ alternatyviojoje rinkoje. Dar nepadarė jums įspūdžio, kad agroverslas gali būti pelningas? 2017

Nežinojimas – didžiausias privalumas

„Mėgstu sakyti, kad nežinojimas – didžiausias privalumas, kokį turi jaunas žmogus. Jei žinotumei, kas laukia, koks sunkus kelias, kiek įvairiausių keisčiausių sprendimų lauks darant verslą ar karjerą, gali būti, kad nežengsi to pagrindinio žingsnio ir nepradėsi. Nebūtina žinoti, į kokią žvaigždė jūsų kosminis laivas veda jus po penkiolikos metų, nes žvaigždžių – milijonai. Reikia turėti tikrai kryptį, jei susikoncentruosite į tikslą, jūs pražiopsosite galimybes, kurios galbūt atsirado pakeliui“, – įsitikinęs verslininkas.

Daugelis, kalbėdami apie verslą, skeptiškai žiūri į žemės ūkį, mat vis dar gajūs yra įvairūs mitai.  „Prieš dešimt metų, kai pradėjome, tai buvo absoliuti konstanta. Ūkininkas yra valstietis. Valstiečiai šiandien yra Seime. Ar jie ūkininkai? Turbūt, kad – ne. Ketvirtadalis šalies gyventojų dirba, verčiasi arba vienaip ar kitaip yra susiję su darbu žemės ūkyje. Tas valstietis, kurį įsivaizduoja miestietis, yra Donelaičio „Metų“ prie suskilusios geldos, suskilusio vežimo, ūkis – bevertis turtas. Kas yra ūkininkas? Visų pirma, tai yra verslininkas, o ir pats ūkininkas nesuvokia savęs kaip tokio. Mes pradėjome komunikuoti naujais terminais, pradėjome nebevartoti termino „žemės ūkis“.

Ėmėme naudoti „agroverslas“ ir „agroverslai“. Kas yra verslas? Verslas yra tai, kas uždirba pinigus. Buvo iki šiol manyta, kad ūkininkas atlieka misiją: misiją Žemei, kad būtų duonelė ant stalo ar dar kažkas. Ne. Ūkininkas turi savo verslą, kuris yra ūkis, uždirba pinigus. Jei tu uždirbi pinigus, tai jau yra verslas“, – kalbėjo pašnekovas.

Kas yra šiuolaikinis ūkininkas?

Kas yra šiuolaikinis ūkininkas G. Kvietkausko akimis? Tai yra visuma įvairiausių specialybių, kurios telpa „agroversle“ ir jų visų reikia vis daugiau. Ūkininkas yra ir finansininkas, ir agronomas, ir inžinierius, ir mechanikas, savo ūkio vadybininkas, investuotojas, vadovas, biržų žaidėjas, nes grūdais šiais laikais prekiaujame biržoje. „Tokį ūkininką matome mes. Pasaulis keičiasi ir žemės ūkis keičiasi. Netiesa, kad čia reikia menkesnių žinių. Čia žinių reikia gerokai daugiau nei tarkime siaurose vadybos studijose, nes mums jau reikia ir IT specialistų. Ne šiaip IT specialistų, o programuotojų, apps‘ų kūrėjų. Viskas šiais laikais yra susieta. Šiuolaikinis traktorius nebereikalauja vairuotojo, jis gali važiuoti pats, svarbu, kad būtų sujungta su sistema, kad kompiuteris jį valdytų iš bazės“, – pasakojo įmonės vadovas.

Technikos kainos privers aiktelėti

Labai retai kas susimąsto, kad technika, kuria dirbami laukia, vykdomi įvairūs darbai, kainuoja ne vieną tūkstantį. Teks aiktelėti, mat kombainai, kuriuos kartais vasarą matome laukuose, kainuoja nei daug, nei mažai – viso labo 500 tūkst. eurų. Na, kaina yra naujausio modelio, kurį įmonė atveža į mūsų šalį. „Šito juodojo milžino atsiradimas yra tas pats, kas „Teslos“ atsiradimas automobilių pramonėje. Ar tai jums panašu į bevertį turtą? Tai yra milijonai, vidutinis traktorius, kurį parduodame mes, kainuoja 90-100 tūkst. eurų. Tai dažnai yra brangiau, nei geras automobilis. Vidutinis kombainas kainuoja apie 200 tūkst. eurų, bet gali siekti ir pusę milijono. Pasaulis keičiasi“, – teigė pašnekovas.

Pasirinko kitą kryptį – socialinius tinklus

Kaip pavyzdį apie kaitą ir modernėjimą Gediminas pamini agroverslo rinkoje prieš dešimtmetį nebuvusios tendencijos turėti internetinį puslapį. „Aš nežinau šiais laikais, kaip įmonė turėtų savęs negerbti, kad neturėti internetinio puslapio. Kai mes atsiradome, tokie mažyčiai žaidėjai rinkoje tarp nusistovėjusių mitų, mums reikėjo rinktis kitas kryptis. Mes tuo metu buvome jauni, o žemės ūkį perkėlėme į socialinius tinklus. Mums labai pasisekė, kad 2009 atsirado „Facebook‘as“. Mes buvome pirmieji traktorių pardavėjai, užsiėmę „Facebook‘e“. Mūsų auditorija t.y. ūkininkai tuo metu buvo tie ūsuoti stambūs dėdės, kurie atsirado iš kolūkių laikų, kurie su internetu apskritai nedraugauja. „Youtube‘as“ jiems iš vis keistas žodis.

EWA nuotr.

Mes iškeliavome į socialinius tinklus ir aplink mus natūraliu srautu susibūrė jauni žmonės – ūkininkų vaikai, besidomintis technika. Mes pradėjome ieškoti nuotykių žemės ūkyje, nes tai yra įdomu – tai yra traktorius, pasiekęs Pietų ašigalį, nes ne kiekvieną dieną traktorius tą padaro. Sulaukėme susidomėjimo iš „National Geography“. Pradėjome pastebėti, kad šie žingsniai pradeda formuoti naują nuomonę ne tik miesto, bet ir kaimo žmonėms“, – pasakojo G. Kvietkauskas.

Pabaigai įmonės direktorius teigė, kad: „mes nežinome, kur mes būsime rytoj, jūs nežinote, kur būsite rytoj, bet noriu pasakyti, kad jūs esate mums visi reikalingi, kad susirastumėte savo kelią, kad darytumėte tai, kas jums patinka, kad nebijotumėte klysti, kad neklausytumėte mamos ir tėtės bei eitumėte ten, kur jus veda širdis.“