Į dažniausiai kylančius klausimus apie profesijos ar gyvenimo kelio pasirinkimą padės atsakyti žurnalo ekspertai ir savo sričių profesionalai. Žurnalo ieškokite prekybos centruose, spaudos kioskuose bei knygynuose.

Rubrikoje „Kaip pasirinkti?“

„Kuo būti“ kalbinami pašnekovai – garsūs verslininkai, verslo konsultantai, patyrę psichologai, savo srities profesionalai – dalijasi savo patirtimi, atskleidžia, koks buvo jų kelias nuo pasirinkimo iki šiandieninės situacijos, pataria besirenkantiems profesiją.

Leidinyje rasite ir profesionalių psichologų parengtus testus, kurie padės pamatyti savo galimybes, sužinoti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, padės tobulinti asmenybę bei tinkamai pasirinkti tolimesnį kelią.

Ieškokite savyje kūrėjo

„Norint tapti sėkmingu, pirmiausia reikia savyje ieškoti kam nors aistros. Turėkite vidinės motyvacijos ir neužgesinkite savyje ugnies. Ateities žmogus turės gebėti suderinti ir valdyti įvairias sritis taip, kad jos taptų sinergija“, – teigia užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas.

Anot jo, sėkmingas žmogus nebūtinai turi būti turtingas, svarbiausia – laimingas.

„Norint tapti sėkmingu, pirmiausia reikia savyje ieškoti aistros kažkam. Net jei tai veda į tokias rizikingas sritis kaip archeologija, filologija ar baletas. Bet mes labai sunkiai a

„Ieškokite savyje kūrėjo ir miksuokite įvairias disciplinas. Nepraraskite smalsumo. Daugybė žmonių per gyvenimą pakeičia dešimtis profesijų, baigia skirtingus mokslus, bet tai neapsprendžia jų sėkmės. Tik vidinė motyvacija. Neužgesinkite savyje ugnies. Neribokite savęs. Bet nebūkite tuo, kuris į paskaitas eina „dėl lankomumo varnelės“, – pataria įmonės „Investuok Lietuvoje“ vadovas M.Katinas.

Gyvenk savo, o ne kitų primestą gyvenimą

„Dažnai važinėdamas po Lietuvos mokyklas matau situacijas, kai tėvai nori spręsti už vaikus, rinktis už juos. Aš tam nepritariu. Man keista, kai tėvai tarp savęs kovoja sakydami: „Mūsų vaikas įstojo į teisę. O mūsų vaikas įstojo į informacines technologijas!” Bet įsidėmėkite – tėvai niekada nieko nedarys už jus. Tai jūs turėsite laikyti savo egzaminus ir tai jūs nemiegosite per naktis studijuodami, ne jūsų tėvai“, – atvirai sako vienas populiariausiu jaunosios kartos aktorių Lietuvoje Giedrius Savickas.

Ne visi dar mokykloje išsiaiškina, kur norėtų keliauti toliau, kokią specialybę ar kryptį rinktis. Bet ir tai, G.Savicko nuomone, visiškai natūralu.

Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

„Jei žmogus, baigęs mokyklą, dar nėra pasirengęs, nežino, kuo nori būti, kam jam stoti į universitetą? Tokiu atveju patariu ne iš karto stoti, o galbūt išvažiuoti, pabandyti dirbti, išsilaisvinti iš savo mažo pasaulio. Iš senų laikų likusi tradicija, kad viskas – baigei mokyklą ir turi jau stoti mokytis toliau.

Žinoma, yra skirtingų jaunuolių. Kai kurie jų atsiskleidžia labai anksti. Kiekvienas iš mūsų turi savo pašaukimą, bet ne vienodu laiku jį atranda. Aš dabar pats lankau daug būrelių – buriavimą, badmintoną. Nuolat ieškau savęs. Mums dažnai atrodo, kad daug dalykų nepatinka, nors nesame jų net bandę. Pabandykite! O gal iš tiesų patiks?“, – siūlo G.Savickas.

Tik nebijantis klysti pasieks savo svajones

Pasak vyriausiojo policijos kapeliono, daugelio simpatijas pelniusio kunigo Algirdo Toliato, jei iš pirmo karto ir nepavyks pasukti tuo tikruoju gyvenimo keliu, nieko tokio.

„Paklaidžioti klystkeliais kartais labai naudinga, nes jie neretai padeda suvokti, ko iš tikrųjų nori. Baisiausia, kas gali nutikti ieškant savęs – nedaryti nieko bijant suklysti. Baimė taip stipriai žmogų įkalina, apriboja, kad jis sustingsta. Normalu, kad klaidos atima laiko, bet geriau jau klysti, negu stovėti vietoje. O kad klaidų būtų mažiau, galima pasitarti su palaikančiais autoritetingais žmonėmis“, – sako A.Toliatas.

Geriausių rezultatų, pasak A.Toliato, kiekviename darbe galima pasiekti atskleidus savo stipriausias puses, išnaudojant visus talentus ir ugdant tas savybes, kurių neturi. Be to, jis mano, kad norint pasiekti savo tikslus, būtina susidaryti planą, kaip iki jų eiti, numatyti žingsnius.

Ar naudinga save lyginti su kitais? „Kartais taip, nes tai suteikia šiek tiek sveikos konkurencijos. Visgi tai neretai būna pavojinga, nes gali sukelti neigiamų emocijų, jei kitiems labiau sekasi už tave – sako kunigas. – Todėl visų svarbiausia – kasdien lyginti save su pačiu savimi. Kiek nuveikei per metus, pusmetį, koks buvai anksčiau ir dabar. Be to, bet kuriame darbe, manau, svarbu, mokėti paleisti tai, kas nebereikalinga ir gebėti atrasti naujas galimybes.“

A.Toliato teigimu, kiekvienam reikia suprasti, kad einant bet kuriuo keliu neišvengiamai teks pereiti sėkmių ir nesėkmių ruožus. Tačiau patekus į tamsiąją atkarpą visada padeda žinojimas, kad ji pasibaigs ir tada vėl užšoksime ant sėkmingos bangos.

Rubrika „Mėgstamas darbas“

Čia rasite 18 interviu su daug savo srityse pasiekusiais profesionalais. Visi jie pasakoja apie savo profesijas, meilę darbui ir gyvenimą. Nuo ko viskas prasidėjo? Kada suprato, ką jiems veikti? Ar planavo? Kaip jiems sekėsi pasiekti tai, ko pasiekė? Kokia jų darbo kasdienybė? Ką jie gali patarti norintiems dirbti panašų darbą?

Kartais esu priverstas būti dievu

Savo srityje jau legenda tapęs ortopedas ir traumatologas Rimtautas Gudas neretai išgirsta jį pavadinant dievu ir stebukladariu, tačiau tokios liaupsės jį ne itin žavi, nes užkrauna dar didesnę atsakomybės naštą.

Jaunuolius, pasirinkusius medicinos mokslus ir ypač ortopedijos ir traumatologijos specializaciją, jis linkęs perspėti: „Šiuo keliu žengdami pirmiausia galvokite ne apie gerą uždarbį, o apie nežinia kada pasibaigsiančią darbo dieną. Taip, jūs pamatysite pasaulio, dalyvausite daugybėje seminarų ir susitikimų, jūsų kaip paskutinės vilties įsikibę žmonės gal net laikys jus visagaliais – ir neduokdie tuo patikėti, nes pagunda bus didelė! Visada atsiminkite, kad esate tik žmonės, kuriems gali ir nepasisekti, ir kad esate ne genialūs viešpačiai, o komandos dalis, nors ir pati svarbiausia“.

Jis skeptiškai vertina pagyros žodžius, kai po sunkių traumų išgydyti ligoniai ima žerti liaupses, sakydami: „Jūs tarsi Dievas!“

„Joks aš ne dievas. Dirbame juk visa komanda, filmai ar grožinė literatūra apie vienišius daktarus genijus yra pramanas. Nieko nepadaryčiau be pagalbininkų, ypač be anesteziologų, slaugytojų, specialiai parengtų instrumentatorių, kolegų, gydytojų rezidentų“, – tikino aukštų įvertinimų sulaukęs traumatologas.

„Nesigailiu dėl savo pasirinkimo. Visada norėjau būti geriausias savo srities specialistas, išspausti viską iš savęs. Ir turbūt kaip medikui man tai pavyko geriausiai. Aš visada norėjau būti geriausias, šis noras yra mano siekių varomoji jėga“, – sako R.Gudas.

Laboratorijoje tave riboja tik fantazija!

Mokslininko biochemiko karjera? O, taip! „Mes dabar labai matomi. Visuomenė nori girdėti apie mokslą ir nori sužinoti, ką mes darome“, – sako neuromokslininkė, biochemijos mokslų daktarė Urtė Neniškytė, už paslapčių, susijusių su žmogaus smegenų tyrimais, atskleidimą, tituluota Metų mokslo žmogumi.

„Sparčiai vystosi technologijos, kurios yra reikalingos biocheminiams tyrimams. O tai lemia globalius atsakymus į klausimus apskritai apie gyvybės formas. Turi turėti įrankį, kuris padėtų spręsti problemą, antraip tai ir liks tik problema. Įrankiai vystosi labai greitai. Vadinasi, turime rasti būdus atsakinėti į klausimus. Įsivaizduokite, ateini į laboratoriją ir tave riboja tik fantazija! Ir dar pinigai…“, – šypteli neuromokslininkė.

Biochemiko darbo diena labai priklauso nuo to, kurioje karjeros stadijoje esi. Pradėję studijuoti, jaunuoliai labai greitai gali įsijungti į darbą laboratorijoje. Kai kurie tai daro po pirmo kurso, tačiau realiausiai – trečias bakalauro studijų kursas, nes iki tol, dėl didelio mokslų krūvio, nelieka pakankamai laiko tyrimams.

Darbo laikas? Tokio nėra. „Jei darai tam tikrus matavimus, kurie reikalingi atlikti kas dvi valandas daugiau nei parą, tai ir gyveni laboratorijoje. Mokslininkas turi labai daug laisvo laiko, jei neturi ambicijų. Aš doktorantūroje dirbdavau apie 10 val. kasdien, plius vieną savaitgalio dieną“, – apie mokslinio darbo niuansus pasakoja pašnekovė.

Sėkmė nemėgsta bailių

Milda Mitkutė dar studijuodama universitete kultūros vadybą kartu su draugu įkūrė startuolį „Manodrabuziai.lt“, vėliau tapusį tarptautine kompanija „Vinted“, kurioje šiuo metu dirba daugiau nei 200 žmonių. Ji sako, kad tada tiesiog vakarėlio metu papasakojo Justui Janauskui savo idėją ir jau netrukus jie kibo į darbus – po dviejų savaičių buvo paleista pirmoji drabužių internetinių mainų el. svetainės versija.

Pasak M.Mitkutės, jei turi idėją, pirmiausia, ką reikia daryti, tai pradėti kalbėti apie ją.

„Keista, kai žmonės bijo kalbėti, manydami, kad jų idėją kažkas pavogs. Jei mes taip būtume galvoję savo verslo pradžioje, nieko nebūtume pasiekę. Priešingai, ėjome, kalbėjome, sulaukėme kritikos, gavome ir patarimų. Be to, įsigilinę į mūsų idėją vėliau prisijungė kiti partneriai“, – pasakoja verslininkė.

Paklausus, kas svarbiausia kuriant savo verslą, M.Mitkutė pagalvojusi užtikrintai sako – komanda.

„Būna žmonių orkestrų, bet dažnai jie nieko nespėja. Komandą formuojant labai svarbu išsigryninti kompetencijas, kurių reikia, ir jomis pasiskirstyti. Man asmeniškai buvo įdomus marketingas, todėl nuo pradžių dirbau su šia sritimi. Verslo partneris Justas mokėjo programuoti. Taigi, nekilo klausimų, kas už ką atsakingas“, – sako ji.

Sėkmingo, milijoninių investicijų sulaukusio startuolio idėjos autorė taip pat pabrėžia – reikia ir teisingos, žemiškos vizijos.

Karyba – būdas tapti geresniu

Nuolatinis tobulėjimas, ištikimi kolegos, disciplina, išsilavinimas... Tai tik keli dalykai, su kuriais tenka susidurti kiekvienam, pasirinkusiam karininko profesiją. Karo inžinerijos specialistas majoras Algirdas Revaitis sako, kad jei jauti, kad tai tavo kelias, visi sunkumai įveikiami.

„Iš pradžių sunku buvo ir fiziškai, ir psichologiškai“, – nelengvą studijų pradžią prisimena mjr. A. Revaitis.

Dažnus išbandymus ir naujus iššūkius vykdant karines užduotis – žygiai, granatų mėtymas, šaudymai, sprogdinimo darbai, apkasų įrengimas, naktiniai orientaciniai, staigios atakos, pasalos, pastatų šturmas – padėjo įveikti susiformavusi viso kurso kariūnų vienybė ir nebijojimas klysti. Jis suprato, kad disciplina – būtina norint ugdyti atsparumą, kantrybę ir valią.

„Jaunas žmogus juk net neįsivaizduoja, kad gali nuveikti daug daugiau nei jam atrodo“, – pabrėžia majoras.

Algirdas sako, kad kremtant mokslus jam nebuvo bandoma įteigti, jog jau egzistuoja visi atsakymai į karybos moksle ir praktikoje iškylančias problemas, o atvirkščiai – studentai buvo skatinami analizuoti ir mąstyti bei priimti novatoriškus, savalaikius ir drąsius sprendimus.

Programavimas atrakina daugybę galimybių

„Dirbdamas programuotoju ne tik tuo mėgaujuosi, bet ir galiu visai nesirūpinti dėl finansų. Tai specialybė, kuri ir dabar, ir ateityje neabejotinai bus paklausi“, – sako patyręs NFQ programuojas, „HomeToGo“ vyriausiasis architektas Audrius Bugas.

„Programavimas atrakina daugybę galimybių, – teigia pašnekovas. – Programuodamas kuri produktą žmonėms, sprendi egzistuojančias jų problemas.“

Jei per savo karjerą programuotojui tenka dirbti prie įvairių projektų, atsiveria nemažai galimybių išmokti labai skirtingų dalykų. A.Bugas užtikrintai sako, jog ateityje šios specialybės atstovai darbo nepristings, reikės dar didesnio jų indėlio, nes programavimas sprendžia labai daug žmonių problemų.

A.Bugas mano, jei nori pasiekti aukštesnių rezultatų, programuotojo darbas turi būti kolektyvinis: „Vienas, individualiai dirbantis žmogus retai pasieks aukštų rezultatų. Žinoma, būna talentų, tačiau statistiškai, tokių talentų pasaulyje yra labai mažai. Turint bendraminčių komandą, kurie yra savo sričių profesionalai ir dirbant su jais kartu, galima pasiekti tikrai įspūdingų rezultatų. Komanda yra esminis faktorius, kuris nulemia sėkmę.“

Patirtis iš profesionalų lūpų

Patirtimi dalinsis ir daugiau garsių savo srities specialistų:

  • buvęs žurnalistas, dabar – suaugusiųjų švietimo specialistas Rytis Juozapavičius,
  • vienas žymiausių Rytų Europoje investuotojų, buvęs Ukrainos ministras Aivaras Abromavičius,
  • profesionalus lektorius, verslininkas Arnas Markevičius,
  • „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos ekspertė Birutė Noreikaitė,
  • politikė, Seimo narė Agnė Bilotaitė,
  • psichologė Ugnė Juodytė.

Apie savo specialybės subtilybes pasakos:

  • inžinierius, pasaulyje gerai žinomos medicinos gaminius kuriančios įmonės „Intersurgical“ gamybos inžinerijos direktorius Martynas Griežė,
  • bendrovės „Mars Lietuva“ generalinė direktorė Aušra Žemaitienė,
  • inžinierius, saulės elementus gaminančios įmonės „ViaSolis“ vadovas Rimvydas Karoblis,
  • Vilniaus licėjaus ir Vilniaus jėzuitų gimnazijos biologijos mokytojas Simas Ignatavičius,
  • marketingo specialistas, įmonės „Socialus marketingas“ vadovas Arijus Žakas,
  • finansų analitikė, „Verslo angelų fondo I“ ir „Verslo angelų fondo II“ valdytoja Daiva Rakauskaitė,
  • viena skaitomiausių ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų šių dienų rašytojų, bestseleriais tapusių istorinių romanų „Silva Rerum“ autorė Kristina Sabaliauskaitė,
  • fizikas, lazerių specialistas, vienas iš įmonės „Šviesos konversija“ įkūrėjų dr. Romualdas Danielius,
  • Kauno technologijos universiteto mokslininkė ir dėstytoja, maisto technologė dr. Milda Keršienė,
  • bene jauniausias Lietuvoje virtuvės šefas, „Roko virtuvės“ vadovas Rokas Galvonas,
  • teisininkas, advokatas, Baltijos šalyse sėkmingai veiklą vykdančią advokatų kontoros „PRIMUS DERLING“ vadovas Robertas Juodka,
  • autoelektrikas, įmonės „MD group“ vadovas Nerijus Šilgalis,
  • dizainerė, stilistė Ieva Daugirdaitė.

Taip pat žurnale publikuojamas interviu su žurnalo „Kuo būti“ veidu – viena jauniausių ir daugiausiai sekėjų tarp paauglių Lietuvos vlogerių Gabija Butkute – Gabe.

Testai

Žurnale rasite ir tris naujus testus. Renkantis būsimą profesiją tenka atsakyti į daugelį klausimų, keli iš jų: ko aš noriu? ir ką aš galiu? Kuo geriau suprasime ir pažinsime save, tuo lengviau pasitikėsime savo pasirinkimu bei drąsiau žengsime pirmuosius karjeros žingsnius.

  • Norintiems rasti tinkamą studijų kryptį ir profesiją – profesinio kryptingumo anketa (PKA)
  • Kas tavo gyvenimo varomoji jėga?
  • Ko aš noriu ir ką galiu?

Žurnalo „Kuo būti 2019“ ieškokite prekybos centruose, spaudos kioskuose bei knygynuose.

facebook_logoKuo būti