Kiekvienais metais vis dėl to atsiranda dalis jaunuolių, kurie nusprendžia, kad nenori toliau siekti mokslo žinių. Pabandėme sudėlioti, kokios galimos priežastis ir kaip galbūt tas priežastis išnaudoti maksimaliai, kad kuo mažiau būtų padaryta žalos.

Aš nežinau, ką noriu daryti gyvenime.

Turbūt kai kurie iš tikro neranda savęs ir vis blaškosi. Būtent šiems abiturientams galbūt ir visai gera išeitis yra neskubėti, nepulti stačia galva ir nestudijuoti bet ko, kad tik studijuoti. Negana to, reikia suprasti, kad jei įstosite ten, kur jus „neveža“, kas jums ne prie širdies vien dėl to, kad klasiokai taip darė, kad reikia įtikti tėvams, o galiausiai, ką pasakys kiti, jūs ne tik skriaudžiate save, bet ir savo piniginę. Pripažinkime, kad šiuo metu studijų kainos nėra pačios mažiausios. Daugelis studentų, kurie stoja į valstybės nefinansuojamas vietas, dirba studijų metu, kad ne tik pasidengtų dalį savo pragyvenimo išlaidų, bet ir susimokėtų už mokslą. Kam tuomet mokėti už studijas, kurios jūsų net nedomina arba jūs nematote, kaip jas panaudosite vėliau ateityje? Čia galbūt reikėtų šiek tiek atsitraukti, pabandyti įvairius darbus – praktikos, mentorystės programos arba savanoriavimas. Galbūt pabandyti net kai kuriuos kursus, kurie yra tikrai pigesni nei metai universitete ar kolegijoje. Prisiminkite, kad galite būti laisvu klausytoju, pabandykite kai kurias paskaitas viename ar kitame universitete, įsivertinkite, ar jums tai patinka, ar įdomu, ar matote save ten. Studijuoti nėra niekada per vėlu, blogiausia, ką galite padaryti, tai studijuoti tai, kas nepatinka arba studijuoti bet ką, nes nežinote, ko norite.

Pataupykite pinigus.

Kaip jau minėjome, finansiniai klausimai yra neatsiejama studijų aukštojoje mokykloje dalis. Gerai, jei tau pavyko įstoti į valstybės finansuojamą vietą, o galbūt tavo tėvai yra pasiturintys, kad gali tau mokėti už mokslą, išlaikyti tave, tuomet galvos skausmas jus tikrai nelydės. Nei vienas studentas, kuris baigia universitetą, nėra užtikrintas, kad iš karto gaus darbą pagal specialybę, uždirbs pakankamai, kad nereikės prašyti pagalbos iš šalies. Reikėtų iš tikro realiai įsivertinti, ar jūsų investicija į studijas atsipirks. Būkime nuoširdūs sau, jei pabaigus studijas jūs negaunate darbo, neturite įplaukų, dirbate ne tai, kas yra jūsų specialybė, ar tikrai verta investuoti keturis metus, mokėti už mokslą, jei reikia, jei vis vien nieko nedarysite susijusio? Paliekame šį klausimą jums.

Užteks mokslų: norisi atsipūsti po dvylikos metų.

Kai kuriems moksleiviams mokykla kelia slogią nuotaiką. Jie tikrai negalėtų nieko gero išvardinti apie metus, praleistus joje. Tiems žmonėms palengvėja, kai nuskamba paskutinis skambutis, išlaikomi egzaminai, nes pagaliau jie yra laisvi. Jie jaučiasi tarsi visą gyvenimą mokėsi, o dabar jiems reikia laisvės. Norisi pailsėti. Kai kuriems galbūt užtenka teorinės medžiagos ir norisi nerti į gyvenimą, kažką realaus daryti, uždirbti pinigus. Jaunimui yra begalė galimybių, kuomet po mokyklos jie ne tik gali susirasti darbą, dirbti, bet kartu ir mokytis, atlikdami praktikas vienoje ar kitoje įmonėje. Kai kuriems žmonėms lengviau yra išmokti dalykus, kuomet tu juos realiai darai, kuomet sukiesi darbinėje aplinkoje nei sėdėti klasėje.

Studijos – laiko švaistymas.

Kai kurie abiturientai yra šventai įsitikinę, kad diplomo dirbti jiems vienoje ar kitoje srityje nereikia. Kad keturi metai universitete yra per didelė auka, nes jie vienaip ar kitaip gali daryti tai, kas jiems patinka ir be diplomo. Taip, kai kurioms profesijoms yra reikalavimas, kad be diplomo tu toli nenueisi. Pavyzdžiui, jei nori būti chirurgas, negali tiesiog po mokyklos pradėti dirbti ligoninėje, nes tu neturėsi tinkamos kvalifikacijos. Reikia n metų, kad išmoktumei, kad įgautumei įgūdžius, kurie leistų operuoti. Yra ir tokių profesijų ar specialybių, kuriuose šiuo metu įmonės pačios suteikia mokymus. Pavyzdžiui, jei norite tapti pilotu. Šiuo metu nebėra būtina stoti į universitetą, baigti aviacijos studijų programas. Galima tiesiog kreiptis į aviakompanijos, jos pačios apsiima jūsų mokymu, todėl stoti į universitetą nereikia. Visada yra alternatyvų, kaip galima tapti vienos ar kitos profesijos atstovu, jei nenorite studijuoti universitete, todėl būkite žingeidūs, ieškokite įvairiausių programų, kursų ir kitokių galimybių.

Daugiau galimybių?

Turite sutikti, kad kiekvienais metais universitetus baigai ne keli šimtai, o keli tūkstančiai jaunuolių. Darbo rinka nėra guminė, todėl natūralu, kad nėra būtent tikslaus skaičiaus pozicijų, į kurias galėtų pretenduoti šviežiai iškepti specialistai. Realiai kai kuriais atvejais absolventai imasi darbų, kuriuos be vargo galėjo daryti vos baigę mokyklą – tampa administratoriais, vadybininkais ar klientų aptarnavimo specialistais. Čia reikėtų atkreipti dėmesį, kad jei vis dėl to nusprendėte studijuoti, baigėte keturis metus, būtinai raskite laiko praktikai. Dažnai tie, kurie atlieka įmonėje praktiką, joje ir lieka. Jei jūs to nedarysite, būsite dideli optimistai, kad baigsite gerą universitetą, gerais pažymiais, o darbas bus jums paduotas ant lėkštutės, galite nusivilti. Tokių kaip jūs bus ne vienas ir ne du, o darbdaviai rinksis ne tik atsižvelgdami į tai, kaip gerai jūs studijavote ir kokius pažymius gavote, bet į tai, kokių savybių turite, kurios padės jų verslui augti.