Kai kurie jau dabar ruošiasi antrajam variantui, o čia svarbų vaidmenį atlieka finansai. Sutiksime, kad pirmais ar antrais metais studentai jei ir išsilaiko save, tai tik užsidirbdami bendroms pragyvenimo išlaidoms. Suma, kurią reikia mokėti už studijas, jei pasirinkote valstybės nefinansuojamą vietą, tikrai nėra menka. Pradėkime nuo to, kad suprastumėte, kokia dalis abiturientų pasirenka valstybės nefinansuojamas vietas.  

Pavyzdžiui, parėjusiais metais LAMA BPO sistemoje buvo pateikti 32 499  prašymai. Aukštųjų mokyklų nustatytus reikalavimus tenkino 25 619 asmenų. Švietimo ir mokslo ministro nustatytus minimalius rodiklius valstybės finansuojamoms vietoms užimti ar studijų stipendijai gauti tenkino 16 993  asmenys.

Studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose buvo sudaryta 12 112 sutarčių, iš kurių 7 125 – universitetuose, 4 987 – kolegijose, o studijuoti valstybės nefinansuojamose studijų vietose – 8 693 sutartys: universitetuose – 3 678, kolegijose – 5 015. Tai reiškia, kad beveik vienas trečdalis abiturientų renkasi valstybės nefinansuojamas studijas dėl vienokių ar kitokių priežasčių: galbūt blogai išlaikė egzaminus, nepakako konkursinio balo gauti finansuojamą vietą, o galbūt tiesiog norėjo studijuoti vienoje ar kitoje institucijoje, todėl priemonės buvo nesvarbios, kaip pasiekti savo tikslą.

Dar įdomu pastebėti, kad konkursinio balo viražų tikrai nepamatysime. Valstybės finansuojamų studijų vietų sutartis su universitetais pasirašiusiųjų vidutinis konkursinis balas siekia 6,85, kuris kasmet vis kyla. Valstybės nefinansuojamose vietose studijuosiančiųjų vidutinis konkursinis balas siekia 5,38.

Kviečiame susipažinti su šių metų kainomis, kurios buvo patvirtintos ministerijos. Lentelę su kainomis galite pamatyti paspaudę čia.