Bendrauniversitetiniai studijų moduliai skirti ugdyti studentų globalų, kritišką ir refleksyvų sąmoningumą, socialinio, ekonominio, kultūrinio ir aplinkos konteksto suvokimą, etinę poziciją (angl. global awareness).

„Naujojo Darnaus vystymosi modulio dėstytojai kartu su Medijų filosofijos kurso atstovais dirbo bendroje darbo grupėje. Siekėme, jog nesvarbu, kurią iš šių dviejų alternatyvų studentai pasirinktų, kad jie įgytų bendrųjų žinių ir apie filosofiją, ir apie darnų vystymąsi. Darnaus vystymosi esmė – kritinis, sisteminis mąstymas, atsakomybė už savo sprendimus, savęs ir aplinkos suvokimas – šiuose dalykuose yra daug bendrumų su filosofija“, – įsitikinusi šių bendrauniversitetinių studijų modulių darbo grupės vadovė prof. dr. Eglė Staniškienė.

Besibaigiantys įvairūs gamtiniai ištekliai, neefektyvus jų naudojimas, nuolat augančio vartojimo generuojama didžiulė tarša, klimato kaitos keliamos grėsmės yra šių dienų aktualijos, kurios skatina ne tik domėtis darniu vystymusi, bet ir iš esmės suprasti, kas tai yra.

2015 m. Jungtinės Tautos priėmė 17 Darnaus vystymosi tikslų, kurie yra paremti penkiais principais: žmonės, planeta, gerovė, taika ir partnerystė ( angl. 5 P’s: people, planet, prosperity, peace and partnership). Darnaus vystymosi tikslai – ne tik plati vizija darnesnei pasaulio ir visų gyventojų ateičiai, bet ir konkreti uždaviniais ir rodikliais paremta sistema. Todėl esminės žinios apie socialines, ekonomines, kultūrines ir aplinkos raidos tendencijas, vertybinis ir sisteminis mąstymas, kritiškas gebėjimas įsisavintas žinias vertinti ir taikyti asmeninėje bei profesinėje veiklose – būtinas įvairių studijų programų studentams, būsimiems specialistams.

„Darnumo principų taikymas studijų programose skatina visus studentus ir dėstytojus labiau įsigilinti į pasaulyje kylančias socialines, aplinkos ir ekonomines problemas, o tarpdisciplininis mokymas padeda ugdyti visuomeniškus specialistus“, – tikina prof. dr. E. Staniškienė.

„Vystant studijų modulio Darnus vystymasis turinį, buvo nuspręsta įtraukti dėstytojus iš skirtingų universiteto padalinių, kurie atlieka tyrimus, dėsto ar turi projektinės patirties šioje tematikoje. Tai pirmas kartas, kai skirtingų sričių dėstytojai bando į darnų vystymąsi pažvelgti ne tik per savo mokslo sritį, o suvienydami patirtis. Nors tai bendrauniversitetinių studijų kursas, labai norėjosi, kad jis nebūtų kuruojamas tik kažkurios mokslinės krypties atstovų, nes darnus vystymasis – tarpsritinis dalykas ir į jį galima žvelgti iš labai skirtingų perspektyvų“, – akcentavo prof. dr. E. Staniškienė.

Naujajame bendrauniversitetiniame studijų modulyje į darnumo sritį žvelgiama iš socialinių, ekonominių, inžinerinių ir kitų mokslo sričių perspektyvų. Modulis konstruojamas taip, kad seminarų vyktų daugiau nei teorinių paskaitų. Teorinės-srautinės paskaitos vyks kas dvi savaites, jas koordinuos skirtingi dėstytojai, savo srities ekspertai.

„Planuojame parengti ir išleisti metodinę medžiagą, kurioje bus apžvelgiamos paskaitų temos, pateikiami kiekvienos temos skaitiniai, seminarų užduotys ir nuorodos į papildomą literatūrą. Tokios susistemintos medžiagos darnumo tema nėra daug  net anglų kalba. Tikimės, kad ji pasitarnaus ne tik KTU, bet ir kitų universitetų studentams bei dėstytojams. Visa paskaitų medžiaga taip pat bus pateikta virtualaus mokymosi aplinkoje „Moodle“, – pasakoja prof. dr. E. Staniškienė.

Nors, pasak naujojo bendrauniversitetinio studijų modulio darbo grupės vadovės, skirtingų sričių dėstytojams – didelis iššūkis dirbti komandose ir generuoti bendras idėjas, tačiau tai puiki proga mokytis dirbti kartu, formuoti dialogo kultūrą ir siekti sėkmingo šio modulio įgyvendinimo.