Nors yra ne kartą kalbėta, kad mokytis reikia visus metus, o paskutiniais mėnesiais stebuklų negali tikėtis, tačiau mes kalbiname Tauragės Žalgirių gimnazijos anglų kalbos mokytoją Janiną Pukelienę, kuri pasidalino keliais elementariais patarimais ir įžvalgomis, kaip „nesusikirsti“ per kalbėjimo dalį.

Pradėkime nuo to, kad šiais metais egzamino vertinime yra pokyčių – kalbėjusiojo balso įrašas bus vertinamas tą pačią dieną ir nuotoliniu būdu. T.y. įrašą vertins mokytojai, kurie nedalyvavo kalbėjimo dalyje, nematė akis į akį kalbėtojo, todėl tai bus šioks toks iššūkis mokytojams. Negana to, šiais metais kalbėtojų poros bus skirstomos pagal lytį. „Nežinia, kaip čia bus, nes seniau buvo pirmenybė teikiama suskirstant kandidatus pagal lygį, tačiau šiais metais – kaip teko suprasti iš NEC atstovų pirmenybė bus skiriama poruojant kandidatus pagal lytį t.y. berniukai su mergaitėmis, nes taip patogiau nuotoliniam vertintojui ,“, – kalbėjo J.Pukelienė.

Tai į ką reikėtų atkreipti abiturientams, šiemet dalyvausiantiems anglų egzamino kalbėjimo dalyje? Kaip ir visada, svarbu yra pilnai suprasti temą, kuria kalbama bei ją atskleisti kalbėjimo metu. „Kiek teko pastebėti, tai kartais pradedama kalbėti labai gerai, tačiau vėliau yra nukrypstama nuo temos, todėl mintis  nėra išbaigiama iki galo . Paprastai monologas yra pradedamas prašant apibūdinti įvairius grafikus ar lenteles, tačiau abiturientai dažnai nepadaro išvados, galbūt pamini tik informaciją, tačiau neišskiria svarbiausių punkų ir  visko neapibendrina. Natūralu, kad kai kuriems moksleiviams būna sunku kalbėti, todėl jie neišnaudoja skirto laiko, o kai kurie – išsiplečia ir laiku nespėja, todėl labai svarbu yra stebėti laiką“, –  teigė mokytoja.

Nors mokykloje anglų kalbos mokomės gan ilgai ir intensyviai, tačiau kuomet reikia streso būsenoje parodyti tai, ką mokame geriausiai, smegenys lyg atsisako dirbti. Natūralu, kad pamirštame kai kuriuos žodžius, kartais ir mintis sunku būna išreikšti. „Jei kalbėsime apie gramatiką, tai labai pasigendame vertindami to, kad moksleiviai neatskleidžia tai, ko išmoko: nenaudoja daugiau laikų, pasyvios formos. Vėliau, kai tenka pakalbėti, patys supranta, kad vienoje vietoje galėjo pasakyti taip, kitoje – kitaip ir taip būtų galėję parodyti savo žinių bagažą. Neretai būna ir taip, kad pasimiršta specifiniai žodžiai ar frazės, nors tikrai žinoma, kad moksleivių žodynas yra platesnis. Kalbant dar pasitaiko, kad pamiršta jungiamuosius žodžius, o juk klasėje viskas yra išmokta“, – kalbėjo Tauragės Žalgirių gimnazijos anglų kalbos mokytoja.

Toliau tęsiant pašnekesį, kas kiša koją jaunimui, kalbant porose, mokytoja atkreipia dėmesį, kad kartais poroje atsiranda vienas labiau dominuojantis. Jis arba ji tiesiog užgožia kitą, neleidžia pasireikšti, tiesiog nevyksta komunikacija arba ji labai minimali. „Jei jau taip nutinka, kad kalbant poroje galbūt kažkas yra neaišku, neišgirdote, nebijokite paprašyti kalbančiojo pakartoti, paaiškinti, ką turėjo omenyje, nes taip išvengsite nesusipratimų, kalbėjimo ne į temą, kas yra labai svarbu dialogo dalyje“, – pasakojo mokytoja.

Kai kalbi gimtąja kalba, tai lengviau ją yra naudoti  „iš jausmo“, nes naudojami įvairūs išsireiškimai, sentencijos. Jų nereikėtų bijoti ir kalbant angliškai, tačiau labai svarbu yra žinoti tikslius išsireiškimus, juos vartoti vietoje ir laiku. „Galima savo kalboje naudoti įvairias sentencijas, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad kartais pasakius žodį ne taip, galbūt kažką sumaišius, pasikeičia reikšmė. Galima išmokti kelias sentencijas ar pasakymus, kurie gali tikti bet kuriai temai. Svarbus momentas, kad jeigu pamiršote šaltinį, tai užsiminkite , kad esate girdėję sakant. Kartais nėra būtina cituoti tikslų asmenį“, – sakė anglų kalbos mokytoja.