Ypač vyresnės kartos atstovų sutiks, kad jiems buvo kalam į galvą: nori šviesios ateities, gerai apmokamo darbo, tai būtinai rinkis magistro studijas. Šiuolaikinis jaunimas – gan lankstus tuo atžvilgiu. Vieni seka Vakarų šalių madomis, kiti – tėvų patarimais. Kai kurie keliauja dar toliau – tęsia doktorantūros studijas, tačiau tokių – vienetai.

Prieš pradedant skaityti toliau straipsnį norime priminti, kad prekyboje jau pasirodė žurnalas „Kuo būti“, kuriame rasite atsakymus apie kai kurias profesijas, susipažinsite su jų virtuve iš vidaus. Taip pat primename, kad nors neturite dar brandos egzaminų rezultatų, tačiau jau dabar galite konkursinės balo skaičiuoklės pagalba „pasimatuoti“ vieną ar kitą studijų programą: įsivertinti, kiek minimaliai turite gauti, kad patektumėte į valstybės finansuojamą vietą.

Doktorantūros absolventai žinias pritaiko už akademijos ribų

Dažnai doktorantūros studijos siejamos su akademine veikla, tačiau nustebsite, mat visgi net 43 proc. doktorantūros studijų absolventų dirba už akademijos ribų. 37 proc. mokslo daktarų po studijų baigimo dirbo tik mokslo ir studijų institucijose, o likęs penktadalis derino darbą akademijoje ir kitose darbovietėse, parodė MOSTA atlikta analizė.

„Analizės rezultatai leidžia šiek tiek kitu kampu pažvelgti į doktorantūros studijų procesą. Beveik pusė doktorantūros absolventų renkasi tęsti karjerą už akademijos ribų ir savo, kaip tyrėjo-specialisto, įgūdžius pritaiko kituose sektoriuose. Tuo metu doktorantūros studijų turinys vis dar daugiausia orientuojamas į darbą akademiniame sektoriuje“, – sako MOSTA vadovas Giedrius Viliūnas.  

Ateityje turėsiantys įvykti pokyčiai – neišvengiami

Atsižvelgiant į tai, kad po studijų baigimo didelė dalis doktorantūros studijų absolventų dirba ne akademinį darbą, siūloma doktorantūros studijų turinį papildyti. „Siekiant, kad jaunieji tyrėjai įgytų kompetencijas, reikalingas sėkmingai karjerai kituose sektoriuose, doktorantūros studijų turinį reikėtų papildyti žiniomis ir įgūdžiais, skirtais studentams pasirengti ne tik karjerai akademijoje, bet ir alternatyviems karjeros keliams, pavyzdžiui, verslo steigimui, darbui privačiame ar valstybiniame sektoriuje“, – nurodo G. Viliūnas.

Atlyginimai dvigubai didesni už vidutinius Lietuvoje

Na, yra įvairių nuomonių, tačiau sutiksite, kad esate girdėję, kad jau tie mokslininkai, įvairūs dėstytojai, profesoriai – tikrai nieko gero neuždirba. Neapsigaukite, nes tyrimo rezultatai atskleidė, kad doktorantūros studijų absolventų atlyginimai dvigubai viršijo vidutinį atlyginimą šalies ūkyje.  Jei pasižvalgysime pro praėjusių metų liepos mėnesį, tai, pavyzdžiui, mokslo (meno) daktarų atlyginimas siekė 1 842 Eur, tuo metu šalies ūkyje darbo užmokesčio vidurkis buvo 936 Eur (tekste nurodomas darbo užmokestis prieš mokesčius).

Taip pat svarbu pastebėti, kad darbo užmokesčio skirtumai priklauso nuo baigtos studijų krypties. Didžiausias pajamų vidurkis fiksuojamas tarp biomedicinos srities absolventų (2 233 Eur), mažiausias – tarp menų (1 030 Eur) ir humanitarinių mokslų (1 133 Eur) absolventų. Technologijų, fizinių, socialinių ir žemės ūkio mokslų absolventų pajamų vidurkiai atitinkamai buvo 1 893 Eur, 1 849 Eur, 1 803 Eur ir 1 430 Eur.