Primename, kad prekybos vietose jau galima rasti naujausią žurnalo „Kur stoti“ numerį, kuriame apstu informacijos apie stojimą, konkursinį balą ir panašios informacijos, aktualios abiturientams.

Jei norite „pasimatuoti‘“ vieną ar kitą studijų programą, kviečiame išbandyti mūsų konkursinio balo skaičiuoklę, kuri preliminariai padės jums įsivertinti: ar galėtumėte svajoti apie būsimas studijas norimoje aukštojoje mokykloje.

Praėjusių metų pakitimai

Praėjusiais metais šį egzaminą laikę abiturientai sulaukė naujovių, kurios buvo itin palankiai sutiktos. Nuo praėjusių metų laikydami lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, autorius galima pasirinkti iš visų egzamino programoje privalomų autorių. Laikantieji per egzaminą taip pat turi galimybę naudotis privalomų programinių autorių kūriniais, pateiktais elektroniniu formatu. Kiekvienas mokinys, kol iki egzamino pabaigos liks pusantros valandos, kompiuteriu gali naudotis vieną kartą 20 min. arba du kartus po 10 minučių. Kaip ir anksčiau, jie taip pat gali naudotis Dabartinės lietuvių kalbos žodynu ir dvikalbiais žodynais.

Spekuliuoti būsimomis temomis nereikėtų

Tai ko galima tikėtis šiais metais lietuvių kalbos ir literatūros egzamine? „Spekuliuoti, kad bus viena ar kita tema, nelabai norisi. Jau pastebėjome, kad, pavyzdžiui, praėjusiais metais daugelis mokytojų ir mokinių tikėjosi, kad samprotavimo temos bus susijusios su valstybės šimtmečiu. Nebuvo nieko. Egzamino užduočių sudarinėtojai numanydami, kad gali būti toks lūkestis, tokių temų nededa. Šiais metais aktualiausi yra rinkimai, tai gal gali būti kai kurios temos privestos prie pilietiškumo, bet ir vėl, tai – tik spekuliacija, nes niekada negali žinoti“, – teigė portalo kurstoti.lt kalbintas Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos lietuvių kalbos mokytojas Laurynas Giedra.

Elektroninė chrestomatija gali padaryti ir meškos paslaugą

Praėjusių metų naujovės buvo itin palankiai vertinamos jaunimo. Apie praėjusių metų egzamino atgarsius galite pasiskaityti čia. Tačiau visada yra dvi medalio pusės. „Reikia pripažinti, kad jaunimas vis mažiau skaito. Jie pasitiki internete randamais šaltiniais, įvairiais konspektais. Daugelis taip pat mano, kad nereikia skaityti viso kūrinio, kad egzamino metu bus galima pasinaudoti elektronine chrestomatija. Svarbu suprasti, kad egzamino metu laikas – labai ribotas. Gali atrodyti, kad trys valandos – iš ties daug, bet prisėdęs prie kompiuterio tu turi žinoti kūrinį, turi žinoti, kurioje vietoje yra tau reikalinga citata, kokiame puslapyje arba bent jau skyriuje. Jei nesi skaitęs, tai surasti reikiamą citatą – gan sudėtinga. Gali praleisti daug laiko bergždžiai ieškodamas. Negana to, nereikia pamiršti jaudulio egzamino metu, kuris gali pakišti koją, todėl labai svarbu yra protingai planuotis laiką“, – kalbėjo L.Giedra.

Kalbėdamas su portalu lietuvių kalbos mokytojas atkreipia dėmesį, kad nors vykdymo apraše yra nurodyta, kad ne mažiau kaip du kompiuteriai turi būti skirti keturiolikai kandidatų, tačiau kiekvienos mokyklos pajėgumai techniniu klausimu yra skirtingi. „Gali būti, kad vienoje bus laikomasi minimalių reikalavimų, o kitoje abiturientams bus skirta daugiau kompiuterių. Čia ir vėl nežinai, kaip gali būti, todėl vien pasitikėti tuo, kad turėsiu prieigą, nereikės laukti ir rasiu norimą kūrinio citatą, nereikėtų pasikliauti aklai“, – teigė L.Giedra.

Pritempinėti autorius prie temų – sudėtingas darbas

Iki tol laikančiųjų brandos egzaminą pasirinkimas buvo apribotas – jie privalėjo remtis bent vienu iš egzamino užduotyje nurodytu autoriumi. Dabar tai daryti nėra privaloma, nes galima pasirinkti bet kurį kitą privalomą autorių, nurodytą lietuvių kalbos ir literatūros programoje. Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos mokytojas ir vėl mato dvi medalio puses. Nors  daugelis jaunimo džiaugiasi, kad nebėra apribojimų, tačiau L.Giedra – atviras: „Yra pavojus, kad tema bus labai abstrakti. Nereikėtų pulti į kraštutinumus, jeigu matote, kad neskaitėte vieno iš dviejų autorių, jie galbūt jums nepatinka, geriau vis dėl to rinktis juos, o ne kažką bandyti dirbtinai kurti. Jei dirbtinai bus bandoma pritempinėti autorių prie temos, gali nepavykti.“

Stiliaus klaidos ir ką daryti prieš egzaminą

Jaunimas vis labiau mokymosi procese naudoja įvairias technologijas, todėl natūralu, kad su metais vis prastėja abiturientų raštingumas. Anot mokytojo, paprasčiausias žingsnis, norint išvengti elementarių rašybos klaidų, yra tiesiog keisti žodžius į sinonimus, pavyzdžiui, jei kyla abejonių dėl žodžio „drąsa“, tai jį keisti į „narsumas“ ir panašiai. Negana to, reikia priminti, kad jaunuoliai gali pasinaudoti patalpoje esančiais žodynais. Kita gan dažna abiturientų klaida rašiniuose – stiliaus klaidos, kuomet šokinėja mintys, pasigendama logikos sakiniuose, trūksta išbaigtumo. L.Giedra yra įsitikinęs, kad stilius – įgimtas dalykas, todėl vieni moka aiškiai ir rišliai dėstyti mintis, o kitiems – tai misija neįmanoma. Taip, galima šiek tiek to išmokti skaitant tinkamą grožinę literatūrą, nes tai formuoja žodyną, formuoja kalbėjimo stilių ir tai, kaip mes reiškiame mintis.

„Būna, kad moksleiviai paskutiniais metais nusprendžia, kad nori išmokti stiliaus. To neįmanoma padaryti. Čia panašiai kaip su interjero dizaineriais ar stilistais: kai kurie turi tą pojūti ir jiems net nereikia specialių mokslų, o kai kurie, nors ir pabaigę, vis vien jo neišsiugdo. Mano patarimas būtų tiesiog prieš egzaminą neskaityti grožinės literatūros, o geriau į rankas imti rašinius, kurie egzamine surinko aukštesnį nei aštuoniasdešimties balų įvertį. Tokių rašinių pavyzdžių galima rasti NEC svetainėje, internete. Taip pat mokytojai dažnai dalinasi. Manau, kad tai būtų naudingiausia“, – kalbėjo lietuvių kalbos mokytojas.

Nebijokite samprotavimo rašinyje pateikti įvairių pavyzdžių

Pabaigai lietuvių kalbos mokytojas atkreipia dėmesį, kad literatūrinio tipo rašinyje natūralu, kad reikia remtis literatūros šaltiniais, tačiau laikantieji kandidatai neturėtų to žūtbūt dalyti samprotavimo rašinyje. „Jame galima pasiremti ne tik literatūra, bet ir filmais, spektakliais, socialiniais reiškiniais ir asmenine patirtimi. Tačiau čia tik iškyla vienas svarbus niuansas – vertintojai. Iš savo patirties galiu pasidalinti istorija, kai vienas moksleivis rašydamas apie vyriškumą kaip pavyzdį pateikė Alfa vyrą, kuris buvo nuskambėjęs žiniasklaidoje. Vertintoja nežinojo, kad tas minimas žmogus, todėl teko įsiterpti šioje situacijoje pirmininkui. Buvo paaiškinta, kad tai yra socialinis reiškinys, kad pavyzdys yra tinkamas. Aš labai skatinčiau rašančius pasinaudoti įvairiais pavyzdžiais, pavyzdžiui, Motina Terese, galbūt matytu geru filmu, nes būtent tai ir yra samprotavimo rašinio esmė, kad yra pateikiame nuomonė. Tau nereikia remtis tik literatūriniais šaltiniais“, – kalbėjo mokytojas.