Portalo „Forbes“ duomenimis, investicijos į kompanijas, kuriančias LegalTech produktus, praėjusiais metais pasiekė iki tol neregėtas aukštumas. 2016 m. investicijos siekė 224 mln. JAV dolerių, 2017 m. – 233 mln., o 2018 m. visų investicijų suma perkopė milijardą – siekė per 1663 mln. dolerių. LegalTech lyderių trejete pagal investicijas šiuo metu pirmauja JAV veikiančios kompanijos, tokios „DocuSign“, „LegalZoom“ ir „Exterro“. Iš jų daugiausiai lėšų (629 mln. dolerių) pernai pritraukė „DocuSign“, kuri teikia elektroninio parašo ir sutarčių paslaugas, šiuo metu veikia 188–ioje šalyje ir turi per 100 mln. vartotojų visame pasaulyje.

Baltijos šalyse pirmauja estai

Teisininkų darbą optimizuojančius įrankius kuriančios bendrovės „Amberlo“ direktoriaus Aido Kavaliausko teigimu, kai kuriais LegalTech sprendimais jau galime pasinaudoti ir Lietuvoje. „Kai kurias paslaugas mūsų teisininkai jau teikia internetu, kas leidžia sumažinti jų paslaugų kaštus. Geras pavyzdys yra skyrybų portalas, kurio pagalba skyrybų procesas yra automatizuojamas ir optimizuojamas taip, kad visi sutaupo laiko, ir klientai gali gauti paslaugą greičiau ir už mažesnę kainą“, – komentuoja vienas iš „Amberlo“ steigėjų.

Visgi, anot pašnekovo, teisinių technologijų srityje pasitempti dar turime kur. „LegalTech startuolių kol kas turime nedaug. Viena iš galimų priežasčių, kad Lietuva save ilgą laiką pozicionavo kaip paslaugų centrų tašką. Žinoma, paslaugų teikimas irgi pritraukia užsienio investicijas, tačiau jos nesukuria tokios pridėtinės vertės, kaip inovatyvių technologijų produktų kūrimas. Būtent čia ir turėtų būti sutelktas didžiausias mūsų dėmesys“, – įsitikinęs A. Kavaliauskas.

Jo teigimu, kitos šalys LegalTech produktų kūrime yra pažengusios labiau: „Gerų pavyzdžių yra daug. Šiuo metu JAV yra neabejotinas lyderis, o ES pastebimai atsilieka. Tačiau paskutiniais metais jaučiasi tiek privataus sektoriaus, tiek valstybinių institucijų susidomėjimas. Pavyzdžiui, mūsų kaimynai estai neseniai paskelbė apie sistemos kūrimą, kuri leis automatiškai priimti sprendimus mažavertėse bylose ir taip maksimaliai optimizuoti žmogiškuosius bei finansinius resursus. Žinoma, jei proceso šalims netiks roboto priimtas sprendimas, jie galės pateikti apeliaciją, ir į procesą toliau įsijungs kvalifikuoti teisės specialistai.“

Norėdami išlikti konkurencingi Lietuvos teisininkai privalo investuoti į technologijas, o pirmiausia reikėtų pradėti nuo procesų sutvarkymo ir valdymo sprendimų diegimo, kurie leistų optimaliai valdyti informaciją ir turėti ją vienoje vietoje. „Kai visa informacija bus tvarkingai sisteminama vienoje vietoje, bus galima įdarbinti mašininį mokymą (angl. machine learning), analizuoti didžiuosius duomenis (ang. big data), automatizuoti rutininius darbus bei įgalinti kokybiškai naujus sprendimus tokius kaip bylos eigos prognozavimas realiu laiku“, – sako A. Kavaliauskas.

Teisinių paslaugų sektoriuje pokyčiai jau prasidėjo ir yra neišvengiami, o juos įtakoja ne tik sparčiai besivystančios technologijos, bet ir besikeičiantys rinkos poreikiai. „Eksponentiškai auga informacijos kiekis su kuriuo vis sunkiau susidoroti, klientai nori pigesnių paslaugų ir fiksuotų kaštų, jaunoji teisininkų karta nori įrankių, kurie leistų laisvai organi

Lietuvos pranašumai – geri teisės specialistai

Galimybių Lietuvai, anot Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisinių technologijų centro vadovo dr. Martyno Mockaus yra ne viena: „Būdami ES jurisdikcijoje turime patrauklią infrastruktūrą Europoje veikiantiems teisinių paslaugų žaidėjams. Be to, mūsų šalis investuotojams gali pasiūlyti ne tik patikimai paruoštus informacinių technologijų specialistus, bet ir vieną didžiausių studentų skaičių, tenkantį 1 tūkst. gyventojų ES.“

Lietuvos statistikos departamento ir „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, 2016 m. šalyje veikė per 14 200 patyrusių teisės srities profesionalų, 31 500 patyrusių IT profesionalų ir 14 500 LegalTech projektų vystytojų.

„Žmogiškasis kapitalas – vienas svarbiausių mūsų pranašumų. Turime santykinai didelę  technologijoms imlią teisininkų bendruomenę. Tačiau klysta tie, kas mano, jog teisininkų mūsų šalyje yra per daug. Priešingai, jų, kaip ir IT specialistų, mums reikia labiau nei bet kada anksčiau ir jų reikės vis daugiau“, – sako mokslininkas.

Jo teigimu, ruošdami technologijoms imlius teisės studentus universitetai šiandien gali sėkmingai bendradarbiauti su tarptautiniais technologiniais centrais ir kartu vystyti inovatyvius LegalTech produktus. MRU jau siūlo magistrantūros programą „Teisės, technologijos ir verslas“, skirtą rengti naujos skaitmeninės kartos teisininkus. Programa orientuota į globalius teisinių paslaugų rinkos iššūkius, kurie nėra sprendžiami klasikinėse teisės programose. Tarp šios programos partnerių – didžiausia tarptautinė teisinė advokatų kontora Lietuvoje „Eversheds Saladžius“, informacinių technologijų įmonės, sėkmingai veikiantys startuoliai, „Blockchain Centre Vilnius“, „Tech SuperHerous“, „Startup Lithuania“ ir kiti.

Pasaulinės advokatų kontoros „Eversheds Sutherland biuro Lietuvoje „Eversheds Saladžius” vadovaujantysis partneris, advokatas Jonas Saladžius sako, kad „Eversheds Sutherland“ pasaulinė strategija orientuota į aukščiausios kokybės teisines paslaugas pasitelkiant technologijas, nes technologijos iš esmės pakeis teisinių paslaugų rinką ir transformuos advokatų kontorų veiklą. „Tad tai yra unikali galimybė studentams tapti aukštos kvalifikacijos specialistais itin konkurencingoje teisinėje aplinkoje“, – įsitikinęs J. Saladžius.