Iš viso universitetai buvo vertinti pagal 48 skirtingus parametrus, kurie buvo sugrupuoti į šešis stambius kriterijus: I. Mokslo, meno ir / ar sporto veikla bei personalo pasiekimai (25 taškai); II. Alumnų kuriama pridėtinė vertė ir darbdavių vertinimai (24 taškai); III. Studentai ir studijos (18 taškai); IV. Konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje (15 taškai); V. Esamas ir ateities akademinis personalas (12 taškų); VI. Studentų nuomonė (6 taškai).

Iš viso už šiuos kriterijus buvo galima surinkti 100 taškų, tačiau, kaip skelbiama žurnale „Reitingai“, tiek nesurinko nė viena aukštoji mokykla. Lyginant universitetus, kaip ir anksčiau, dauguma rodiklių buvo vertinti ne imant absoliučius, o santykinius dydžius, tai yra tenkančius vienam studentui, vienam darbuotojui, vienam dėstytojui ir pan.

Klaipėdos universitetas (KU) 2019 m. paskelbtuose reitinguose išsiskiria mokslo kokybe, alumnų kuriama pridėtine verte bei darbdavių vertinimais.

„Svarbu akcentuoti, kad kai kurių krypčių mokslo kokybe išsiskiria ir Klaipėdos universitetas,“ – rašoma žurnale „Reitingai“ ir pridedama, jog dėl kai kurių buvusių Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybės sprendimų pastaraisiais metais KU neteko daugybės studijų programų.

Bendrame valstybinių universitetų reitinge, sudėjus 6 minėtus kriterijus, iš 11-os universitetų KU užėmė 7-ąją vietą. Aukščiausiai universitetas įvertintas pagal II-ąjį kriterijų – alumnų kuriamą pridėtinę vertę ir darbdavių vertinimus. Pagal tai, iš 11-os valstybinių universitetų, KU yra 3-oje vietoje, nusileidžia tik Lietuvos sveikatos mokslų universitetui ir Kauno technologijos universitetui.

Pagal I-ąjį vertinimo kriterijų, kuris įvardintas kaip mokslo, meno ir / ar sporto veikla bei personalo pasiekimai, KU – 4-oje vietoje iš 11-os.

III-iasis vertinimo kriterijus – Studentai ir studijos. Čia vertintas, gabiausių abiturientų, išl

Reitinguose vertintas ir universitetų konkuravimas tarptautinėje studijų erdvėje. Šio srityje KU – 6-as iš 11-os universitetų.

Pagal V-ąjį vertinimo kriterijų („Esamas ir ateities akademinis personalas“) – KU skirta 8-oji vieta reitinge, o pagal studentų nuomonę, KU reitingų lentelėje taip pat užėmė 8-ąją vietą.

 
Šiais metais visi pretenduojantieji į valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose turės išlaikyti 3 valstybinius brandos egzaminus, kurių aritmetinis vidurkis negalės būti žemesnis nei 40 balų. Be to, pretendentų į universitetus pasirinktų penkių skirtingų disciplinų mokyklinių pažymių vidurkis negalės būti žemesnis nei 7 balai, o stojamasis balas nežemesnis kaip 5,4 balo pagal dešimtbalę sistemą.

Tiesa, šiemet gerokai mažės kai kurių universitetinių studijų krypčių specialistų rengimas. Skaičiuojama, jog ženkliausiai turėtų trauktis inžinerijos ir technologijos mokslų, odontologijos, medicinos, burnos priežiūros, farmacijos ir reabilitacijos, sporto ir žemės ūkio krypčių specialistų rengimas.

Pavyzdžiui, jei praėjusiais metais inžinerijos ir technologijos mokslams buvo skirta 1716 pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų, tai šiemet jau tik 1375. Tačiau svarbu pabrėžti, kad visi praėję universitetų reikalavimus ir įstoję į tiksliuosius, inžinerinius mokslus – studijuos nemokamai.

Kaip skelbia Švietimo ir ekonomikos ministrai, imamasi priemonių, kad visiems būsimiems studentams, pasirinkusiems matematikos, fizikos, elektronikos inžinerijos, mechanikos inžinerijos, bioinžinerijos, biotechnologijų ar informacinių technologijų studijas, mokslas bus nemokamas.

„Valstybė nebegali blaškytis, kvalifikuotų specialistų, ypač informacinių technologijų ir šiuolaikines technologijas išmanančių inžinerijos profesionalų, trūkumas vienas ryškiausių yra jau dabar. „Infobalt“ ir „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, kitais metais Lietuvai trūks per 13 tūkstančių IT specialistų ir beveik 5 tūkstančių inžinierių“, – teigė Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.

Klaipėdos universitetas (KU) siūlo 7 bakalauro inžinerines programas: aplinkos inžineriją, chemijos inžineriją, elektros inžineriją ir robotiką, informatikos inžineriją, laivybos ir uostų inžineriją, mechanikos inžineriją, statybos inžineriją ir uosto statinius. Visi, pasirinkę minėtas pirmosios pakopos studijas KU, studijuos nemokamai.

„Būsimi studentai pasirinkę inžinerinius mokslus, universitete studijuos nemokamai, nes valstybė finansuos studijas. Baigę mokslus, jie bus kvalifikuoti specialistai, laukiami ne tik Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos įmonėse.

Tikslieji mokslai yra ekonomikos ateitis. Kviečiame stoti į tas studijų programas, kurių tikrai labai reikia šiuolaikinei Lietuvos moderniai pramonei bei verslui“, – teigė KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.

Kaip rašoma žurnale „Reitingai“, 2018 m. studijuoti į užsienio šalių universitetus išvyko maždaug 230-ia jaunuolių daugiau nei prieš metus.

„Atrodytų nedaug, bet pernai gimnazijos baigė 760 abiturientų mažiau nei 2017 metais. Šiemet jų baigs dar mažiau, tačiau besirenkančiųjų užsienio šalių aukštąsias mokyklas jaunuolių, tikėtina, ne tik nemažės, o dargi daugės. Ir tam yra visa puokštė priežasčių, beje, nulemtų pirmiausia pačios Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos,“ – rašoma žurnale „Reitingai“.

Pastebėdami, jog abiturientus ypač domina studijos užsienio šalių universitetuose, KU siūlo kiekvienam savo studentui bent vieną studijų semestrą praleisti užsienio universitete.

Aktyviai  plėsdamas bendradarbiavimo ryšius ir gerindamas studijų kokybę, didelį dėmesį KU skiria studijų tarptautiškumo plėtrai. Šiuo metu KU studentai pastudijuoti ir atlikti praktikos gali vykti į 311 aukštųjų mokyklų 30-yje šalių.

„Universitetų yra daug, jie stiprūs skirtingose studijų srityse, todėl kokią šalį ir kokį universitetą pasirinkti dalinėms studijoms, geriausiai studentui gali patarti jo studijuojamos programos dėstytojai“, –  sakė KU Studijų prodekanė dr. Sonata Mačiulskytė.

Išvykti studijų ar praktikos gali tiek bakalauro, tiek ir magistrantūros studijų studentai. Laikotarpis užsienyje užskaitomas kaip sudedamoji studijų KU dalis.

„Visi studento parsivežti kreditai ir įvertinimai gauna visišką akademinį pripažinimą. Turime tokių partnerių (šalių ir aukštųjų mokyklų), su kuriomis yra užsimezgęs ilgalaikis visapusiškas bendradarbiavimas ir kuriose yra aukštas studijų lygis, tai, pavyzdžiui, Nyderlandai, Belgija, Skandinavijos šalys“, – dėstė dr. S. Mačiulskytė.

Visiems, vykstantiems į „Erasmus+“ mainų programą, skiriama stipendija. Jos dydis priklauso nuo šalies, į kurią vykstama studijuoti.

„Kuriame paramos ir skatinimo sistemą, kuri leistų palaipsniui įdiegti praktiką, kad kiekvienas KU studentas bent pusmetį studijuotų užsienyje. Pasinaudodami „Erasmus+“ programa, KU studentai gali praleisti iki vienerių studijų metų studijuodami užsienio universitetuose ir atlikdami praktiką užsienio įmonėse“, – teigė dr. S. Mačiulskytė.