Ar kalbėtume apie daiktų internetą, robotus ar išmaniuosius telefonus – visur yra elektronikos ir ją projektuoja, aptarnauja, gamina žmonės.
 
Elektronikos inžinerijos specialistų poreikis tik didės
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Elektronikos fakulteto Tarybos pirmininkė, Elektros inžinerijos katedros vedėja  doc. dr. Sonata Tolvaišienė įsitikinusi, kad vis dar per mažas dėmesys skiriamas elektros inžinerijai, automatikai, elektronikai. „Šios sritys tarsi pradingsta tarp madingų informacinių technologijų sričių. Elektronikos inžinierių trūkumas jaučiamas jau dabar, o ateityje ši problema taps tik dar opesnė ir per ateinančius metus Lietuvoje reikės vis daugiau elektronikos inžinerijos specialistų, gebančių profesionaliai atlikti darbus bei atsakingai ir profesionaliai priimti inžinerinius sprendimus“, – teigia VGTU docentė S. Tolvaišienė.  
 
Pastaruoju metu juntamas elektronikos inžinerijos srities studentų trūkumas VGTU Elektronikos fakultete privertė panaikinti specializaciją, kuri rengė ne tik pastato, bet ir mikrorajono ar miesto elektros sistemų tinklų specialistus.
 
„Elektros tinklus projektuojančios įmonės vis dažniau kreipiasi į mus ir ieško šios srities specialistų. Reikia pripažinti, kad įmonės ar įmonių asociacijos gana sunkiai įsilieja į šio sektoriaus specialistų rengimą. Todėl šiemet balandį Elektros inžinerijos katedros surengta „Praktikų mugė“ parodė, kad turime nuolat skatinti bendradarbiavimą tarp mokslo ir verslo, padėsiantį rasti bendrų sąlyčio taškų, įveikiant abiems pusėms svarbius iššūkius: studentų ir specialistų rinkoje trūkumą“, – akcentuoja S. Tolvaišienė. 
 
Didelė žaliąją energetiką išmanančių specialistų paklausa
Aktuali šių dienų tema – žalioji energetika, todėl reikia kalbėti ir apie šio elektros energetikos sektoriaus specialistų trūkumą. VGTU docentė pažymi, kad elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių – viena perspektyviausių sričių.
 
„Saulės, vėjo ar bet kokia biojėgainė gali atsirasti bet kuriame regione, todėl būtina rengti specialistus, išmanančius elektros energetikos subtilybes. Tai viena iš sričių, galinčių užtikrinti darbo vietą ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose. Bet kurioje atsinaujinančios energetikos šakoje reikalingi specialistai, galintys gaminti, projektuoti bei prižiūrėti reikiamą įrangą, kad būtų užtikrintas elektros energijos tiekimas. Todėl artimiausiu metu VGTU Elektronikos fakulteto absolventai bus paklausiausi šios srities darbuotojai. Atsinaujinančios energetikos plėtra regionuose užtikrintų regiono gyvybingumą bei pagerintų gyventojų ekonominius rodiklius“, – pastebi S. Tolvaišienė.  
 
Kalbėdama apie žaliąją energetiką, S. Tolvaišienė atkreipi dėmesį, kad bene kiekvienos valstybės siekis – energetinis nepriklausomumas. Ji pažymi, žalioji energetika padeda spręsti valstybinio lygmens problemas. „Naujoje Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategijoje vienas iš tikslų kuo greičiau užsitikrinti elektros energijos generavimą šalies viduje. Taip pat žalioji energetika mažintų nedarbo lygį regionuose, kadangi energiją generuojantiems įrenginiams, tinklų projektavimui reikalingi elektros inžinerinį išsilavinimą turintys specialistai, kurių poreikio rinkoje problemą turime spręsti dabar, atsižvelgdami į žaliosios energetikos plėtrą Lietuvoje“, – pabrėžia VGTU docentė.    
 
Tikimasi geresnių rodiklių žaliosios energetikos srityje
Šiandien tarsi pamirštama, kad robotas nejudės, kompiuteris neveiks, baterija nepasikraus, jei bus sutrikdytas elektros energijos tiekimas. Pramonės įmonių prastovos, sutrikus elektros energijos tiekimui, gali kainuoti milijonus. Todėl apie Elektros energetikos inžinierių trūkumą ir jų svarbą reikėtų kalbėti garsiai, tam kad šis sektorius veiktų be trikdžių. 
 
Tikimasi, kad iki 2020 m. atsinaujinančios energetikos Lietuvos energijos galutinio suvartojimo rodiklis sieks apie 30 proc. Iki amžiaus vidurio energija iš atsinaujinančių šaltinių taps dominuojančia elektros, šilumos ir transporto sektoriuose. VGTU docentė teigia, kad pagal Lietuvos ilgalaikę atsinaujinančios energetikos strategiją iki 2050 m. Lietuva iš atsinaujinančių ir bio resursų turėtų pasigaminti iki 80 proc. suvartojamos elektros energijos. Ji pabrėžia, kad visą sektorių prižiūrinčių inžinierių poreikis dar labiau išaugs, todėl jau dabar turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys į šių specialistų rengimą bei studentų pritraukimą į universitetus.