Šiek tiek priešistorės

Pradėkime nuo to, kad praėjusiais metais šį egzaminą laikė keliais šimtais daugiau kandidatų. Egzamino išlaikymo riba – 30 procentinių taškų iš 100. Jį išlaikė 91,25 proc. Kandidatų, o 100 balų įvertinimą gavo 0,84 proc. Kandidatų. Taip pat svarbu pažymėti, kad praėjusiais metais jaunuolių džiaugsmui buvo pristatyti kai kurie pakitimai, pavyzdžiui, prie temos buvo nurodyti du rekomenduojami autoriai, o mokiniams leista remtis bet kuriuo iš privalomų programos autorių.

Šia naujove  pasinaudojo dauguma kandidatų  (apie 74 proc.) – jie rėmėsi laisvai pasirinktais privalomais programos autoriais. Be to, visi kandidatai turėjo galimybę naudotis suskaitmenintais privalomų programos autorių kūriniais. Įdomu tai, kad kaip ir kasmet, daugiausia (73,4 proc.) mokinių pasirinko rašyti samprotavimo rašinį. Populiariausia tema buvo „Svarbiau mylėti ar būti mylimam“, ją rašė daugiau kaip pusė visų laikiusiųjų egzaminą. Praėjusių metų egzamino užduotis galite rasti čia.

Šiandien portalas kurstoti.lt kalbina lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininką, mokytoją metodininką – Mindaugą Grigaitį.

Kaip vertinate praėjusiais metais pristatytus lietuvių kalbos ir literatūros egzamino pakitimus? Kokias matote grėsmes? Kokius privalumus?

Pakeitimus vertinu tik teigiamai. Ir galimybė pačiam rinktis iš visų privalomų autorių, ir galimybė naudotis tekstais egzamino metu yra pozityvus žingsnis, nes mokiniai turi daugiau pasirinkimo laisvės, jiems nereikia „iškalti“ smulkių kūrinių turinio detalių. Lieka tik apgailestauti, kad kai kurie pedagogai, kultūros veikėjai ir net politikai bandė kelti chaosą, tokį sprendimą apskųsdami  teismui. Tai, mano manymu, neatsakinga mokinių atžvilgiu, kėlė ir iki šiol kelia nereikalingą įtampą. Džiugu, kad teismas priėmė racionalų sprendimą ir  mokiniai dabar ramiai gali susikoncentruoti ir ruoštis egzaminui. Vis dėlto, žvelgiant plačiau, tokie pakeitimai prilygsta naujų langų dėjimui į pastatą, kurio pamatai apgriuvę. Būtina keisti ir programą, ir egzaminą, nes su tokiomis turinio apimtimis (36 autoriai) nelieka laiko kokybiškam humanitariniam ugdymui, kuriam reikia lėto skaitymo, atidžios analizės, intensyvios diskusijos.     

Dažnai bandome paspėlioti, kokių temų galima tikėtis vienais ar kitais metais. Kaip manote, kokios jos galėtų būti šiais metais? Kodėl?

Astrologija ir chiromantija neužsiiminėju, tad spėlioti neketinu. Dažnai temas bandoma sieti su tam tikrais autoriais, kurių jubiliejus tais metais švenčiame, bet tokios hipotezės nepasiteisina. Tad siūlau ne spėlioti, o tiesiog susikoncentruoti ir rimtai padirbėti prieš egzaminą. 

Samprotavimo rašinys. Jūsų nuomone, kokios dažniausiai yra daromos jaunuolių klaidos, pasirinkus pastarąjį? Kaip tų klaidų išvengti? Galbūt kažkokių patarimų turite?

Mano galva, daromos dvi didelės klaidos: įmantraujama citatomis, manoma, kad jos papirks vertintoją, nors dažnai tos citatos netinka temai, todėl tik sujaukia rašinio giliąją struktūrą. Antra, dažnai loginiai argumentai pakeičiami moralizuojančiais, emocionaliais, netgi sentimentaliais pagraudenimais. Tokių dalykų rekomenduočiau vengti: savą stilių svarbu išlaikyti, bet reikia nepamiršti, kad samprotavimas pagrįstas loginiu argumentavimu, todėl moralizavimas ir sentimentalumas, kuris dažnai kyla iš noro įtikti neva tokių frazių besitikinčiam vertintojui, aukštų balų negarantuos. Tad pirmiausia – analitinis ir loginis mąstymas, o po to jau emocijos. Moralizavimų apskritai siūlyčiau vengti, nes jie suprimityvina darbą.    

Literatūrinis rašinys. Kokias dažniausiai klaidas daro šį rašinio tipą pasirinkę kandidatai? Kaip tų klaidų išvengti? Galbūt vėl kažkokių praktinių patarimų turėtumėte?

Literatūrinio rašinio atveju dažna klaida yra nereikalingas turinio atpasakojimas. Būtina atkreipti dėmesį, kad tai daugiau mokslinis-analitinis darbas, tad kūrinys turi būti analizuojamas pagal nurodytą temą. Svarbios tik tos turinio detalės, kurios padeda įrodyti kiekvienos dėstymo pastraipos teiginį, visa kita gali virsti balastu. Be to, literatūriniame rašinyje, norint gauti aukštus balus, labai svarbios raiškos priemonės: tad reikia aptarti ne tik tai, kas kūrinyje sakoma, bet ir priemones, kaip sakoma. Kadangi mokiniai turi galimybę naudotis kūrinių tekstais, tad rekomenduočiau būtinai pasiskaityti kūrinį ir išsirinkti temai tinkančias (pabrėžiu – temai tinkančias, pastraipos teiginį įrodyti padedančias) raiškos priemones.  

O kaip dėl raštingumo, ką kandidatai turėtų daryti, kad išvengtų rašybos bei skyrybos klaidų? Kur dažniausiai yra klumpama?

Dažnos linksnių vartojimo klaidos: būti kokiam, o ne kokiu; darytį kokį, o ne kokiu ir pan. Taisykles tiesiog reikia kartoti, yra paruoštos kokybiškos vaizdo pamokos: http://bit.do/eTCAs  Kiek pavyks per likusias dvi dienas pašalinti spragas, kitas klausimas. Tad patarimas būsimiems abiturientams: mokykitės sistemingai, pasitikėkite mokytojais, nes mintis „egzaminas dar toli“ paskutinėmis dienomis virs didžiuliu stresu ir nereikalinga įtampa. 

Primename, kad prekybos vietose jau galima rasti naujausią žurnalo „Kur stoti“ numerį, kuriame apstu informacijos apie stojimą, konkursinį balą ir panašios informacijos, aktualios abiturientams.

Jei norite „pasimatuoti‘“ vieną ar kitą studijų programą, kviečiame išbandyti mūsų konkursinio balo skaičiuoklę, kuri preliminariai padės jums įsivertinti: ar galėtumėte svajoti apie būsimas studijas norimoje aukštojoje mokykloje.