Per praėjusį dešimtmetį Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo maždaug 400 tūkst., o medianinis gyventojų amžius padidėjo 4 m. Šių tendencijų veikiama šalies darbo rinka persitvarko – net ir mažėjant gyventojų skaičiui samdomų darbuotojų skaičius per praėjusius ketverius metus augo 6 proc. Tokį augimą lėmė mažėjantis nedarbas, augantis užsieniečių skaičius bei didėjantis vyresnio amžiaus gyventojų užimtumas.

Visgi ekonomikai augant, atskirtis tarp skirtingo amžiaus ir skirtinguose sektoriuose dirbančių gyventojų pajamų didėja. Šias tendencijas atskleidžia šiandien pristatyta Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) analitinė apžvalga, kurioje į šalies žmogiškąjį kapitalą žvelgiama iš darbo rinkos perspektyvos.

Augo visų amžiaus grupių gyventojų pajamos

Per praėjusius penkerius metus vidutinės gyventojų pajamos augo visose amžiaus grupėse. Visgi pajamų augimas skirtingo amžiaus darbuotojus palietė nevienodai. Labiausiai pajamos augo jauniems ir vidutinio amžiaus darbuotojams. Tuo metu 50 m. ir vyresnio amžiaus darbuotojų pajamų augimas buvo lėtesnis.

Didžiausias – vidutiniškai 400 Eur (54 proc.) siekęs – augimas stebėtas 35–39 m. amžiaus darbuotojų grupėje. Tuo metu, pavyzdžiui, 60–64 m. amžiaus darbuotojų pajamos per penkerius metus augo tik 200 Eur (35 proc.).

„Darbo rinkoje išlieka vis vyresnio amžiaus darbuotojai, tačiau su amžiumi jų pajamos reikšmingai mažėja, o ir spartus ekonomikos augimas šiems gyventojams, palyginti su jaunesniais, atnešė mažesnį pajamų padidėjimą. Tokios tendencijos signalizuoja apie didėjančią pajamų nelygybę ir ryškėjančius perkamosios galios skirtumus tarp skirtingo amžiaus grupių gyventojų“, – teigia MOSTA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas.

Kintanti darbo rinka reikalauja prisitaikymo

Analitiko teigimu, skirtingą pajamų augimo tempą gali lemti darbo rinkoje reikalingų įgūdžių stoka. „Šalies darbo rinka kinta. Pamažu, bet judame prie vis modernesnės ekonomikos, kurios plėtra reikalauja lankstumo iš ją kuriančių gyventojų. Turime mokėti prisitaikyti prie naujų sąlygų, greitai mokytis ir įgyti reikalingas kompetencijas. Vis dėlto dažnam šalies gyventojui mokymasis baigiasi vos gavus į rankas diplomą“, – teigia G. Jakštas. Europos Komisijos duomenimis, 11 proc. vyresnių nei 25 m. europiečių dalyvauja mokymosi programose. Lietuvoje šis rodiklis nesiekia ir 7 proc.

G. Jakšto manymu, efektyvesnis gyventojų įtraukimas į mokymosi visą gyvenimą sistemą galėtų spręsti įgūdžių neatitikties problemą ir prisidėti prie to, kad ekonomikos augimo atnešamą naudą tolygiau justų visi šalies dirbantieji. Visgi bent kol kas suaugusių švietimo sistema neveikia pakankamai efektyviai.

Apžvalgoje nurodoma, kad vidutinės darbuotojų pajamos didėjo visuose ekonominės veiklos sektoriuose. Sparčiausias nominalus augimas stebėtas informacijos ir ryšių (vidutinis augimas – 450 Eur) bei finansinės ir draudimo veiklos (430 Eur) sektoriuose. Šių sektorių darbuotojų pajamos buvo didžiausios tiek 2014, tiek 2018 m. Stiprus augimas taip pat stebėtas profesinės, mokslinės ir techninės veiklos sektoriuje. Vidutiniškai šio sektoriaus darbuotojų atlyginimai didėjo 420 Eur. Mažiausias augimas buvo stebimas sektoriuose, kurie ir 2014 m. išsiskyrė mažesnėmis pajamomis, tad analizės laikotarpiu atotrūkis, tarp skirtinguose sektoriuose dirbančių darbuotojų pajamų augo.

Reikės 105 tūkst. naujų darbuotojų

Prognozuojama, kad iki 2022 m. šalies darbo rinkoje reikės apie 105 tūkst. naujų samdomų darbuotojų. 95 proc. šios paklausos sudarys pakeitimo paklausa dėl darbuotojų išėjimo į senatvės pensiją, emigracijos, mirties ir kitų priežasčių.

„Dar vienas signalas, indikuojantis transformaciją darbo rinkoje, yra tai, kad ilgainiui auga aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis. Prognozuojame, kad per ateinančius ketverius metus aukštos kvalifikacijos darbuotojų paklausa kils 4 proc. punktais, nuo 44 iki 48 proc. Tai pozityvi prognozė Lietuvai, judančiai link vis modernesnės ekonomikos“, – pastebi MOSTA analitikas.

Prognozuojama, kad per ateinančius ketverius metus reikės apie 50 tūkst. aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Bus stebima itin aukšta gydytojų specialistų ir bendrosios praktikos gydytojų bei bibliotekininkų, archyvų ir muziejų specialistų santykinė paklausa. 40 proc. (apie 42 tūkst.) naujų darbuotojų paklausos sudarys žemos kvalifikacijos darbuotojai, 12 proc. (apie 12 tūkst.) – nekvalifikuotų darbuotojų paklausa.

G. Jakšto teigimu, jau antrus metus veikiantis užimtumo paklausos prognozavimo modelis gali padėti geriau pasirengti pokyčiams darbo rinkoje. „Siekdami būti pokyčių priešakyje skirsime daugiau dėmesio ilgalaikių darbo rinkos paklausos ir pasiūlos prognozių rengimui, taip pat glaudesniam partnerių – darbdavių, švietimo įstaigų, valdžios sektoriaus atstovų – bendradarbiavimui identifikuojant ryškėjančias tendencijas. Tai ypač svarbu, kai kalbame apie aukštos kvalifikacijos darbuotojus, kurių parengimas užtrunka“, – nurodo G. Jakštas.