Savo Meką surado ir Kauno TPMC profesijos mokytojas Dovydas Palijanskas. Nuo vaikystės dalyvaudamas respublikinėse technologijų darbų olimpiadose ir vis nugalėdavęs, Dovydas nutarė kantriai minti medžiu išklotą gyvenimo kelią. Jau dirbdamas šiame Centre gamybos meistru, pabaigė Kauno kolegijoje baldų ir medienos dirbinių gamybos studijas ir pradėjo dirbti profesijos mokytoju, o dabar baigia įveikti ir KTU gamybos inžinerijos magistro studijas. Kolektyvas džiaugiasi, jog yra tokių jaunuolių, kurie nebijo ateiti dirbti mokytojais ir perduoti savo žinias, patirtį ir jaunatvišką energiją mokiniams, siekiantiems atskleisti  medžio apdirbimo paslaptis. Dovydas – vienas iš tų jaunų pedagogų, kuriems galima drąsiai patikėti  šio Centro, miesto ir šalies ateitį.

Profesijos mokytojas sutiko atsakyti į keletą klausimų.

- Derinti keletą veiklų vienu metu nėra paprasta. Su kokiais sunkumais susiduriate?

 - Tikrai didelių sunkumų nėra, kadangi visos veiklos vieną kitą tarsi papildo ir veda mane ta pačia kryptimi. Galbūt keblumų nepatiriu dar ir dėl to, kad jau studijuodamas kolegijoje derinau studijas su darbu, matyt, tai jau tapo įpročiu.

- Esate jaunas ir veržlus, bei iš tų nedaugelio žmonių, kurie geba patys savarankiškai daug mokytis. Kokias gamybos technologijas mėginate perprasti šiuo metu?

- Šiuo metu studijuoju Kauno technologijos universitete, Mechanikos fakultete, gamybos inžineriją. Labiausiai gilinuosi į gamybos procesų automatizavimą ir tobulinimą, laiko optimizavimą ir kokybės užtikrinimą.

- Mokydamas įvaldyti naujas technologijas savarankiškai juk tarsi pradedi viską nuo nulio. Ar negąsdina tai, jog už nugaros nebus specialisto, kuris pakonsultuotų, patartų?

- Negąsdina, gyvename technologijų amžiuje, visas konsultacijas gali gauti labai greitai ir lengvai pasinaudodamas ryšio priemonėmis. Taip pat specialistus gali surasti ir universitete, ir pasikonsultuoti su dirbančiais įmonėje. O savarankiškai įgytos ir atrastos žinios, daug lengviau užsifiksuoja atmintyje, juk mokytis iš savo klaidų yra paprasčiausia.

- Kas labiausia motyvuoja ir džiugina Jus mokytojo darbe?

- Kad galiu perteikti savo žinias, būsimiems specialistams, kad prisidedu prie Lietuvos „šviesaus rytojaus“ ir , žinoma, moderni mūsų Centro mokymo bazė.

- Kaip apibūdintumėte savo mokinius? Ar tarp jų matote talentų?

- Kiekvienoje grupėje galime pamatyti mokinių, kurie atėjo mokytis vedami aistros medžio darbams. Tai labai svarbu, kadangi geri įgūdžiai neužtikrina meilės darbui.

- Kaip manote kokios karjeros perspektyvos laukia stalių  ir baldžių profesijos atstovų? Ko jiems palinkėtumėte?

- Perspektyvos tikrai puikios. Kaune kuriamos ir statomos naujos baldų gamybos įmonės, kuriems reikia jaunų ir kvalifikuotų specialistų. Siūlau nebijoti rinktis tai, kas miela širdžiai, pradėti nuo studijų, kurios aiškiai atskleidžia praktinę profesijos pusę, o po to drąsiai žengti pirmyn ir siekti aukštesnio išsilavinimo toje srityje.