Apie neišvengiamus procesus kalbama vis garsiau

Toks renginys Šiaulių valstybinėje kolegijoje – jau nebe pirmas. Pernai panašiomis temomis vykusi diskusija sukvietė suinteresuotų asmenų būrį ir paskatino tolesnį bendravimą aktualiais naujų technologijų plėtotės klausimais.

Apie tai, kad įmonėse vis daugiau procesų automatizuojama, robotizuojama, viešojoje erdvėje iš pradžių kalbėta nedrąsiai, bet, situacijai keičiantis ir pažangai įgaunant vis didesnį pagreitį, ši tema aptariama įvairiais aspektais ir įvairiais lygmenimis.

Renginio dalyvius pasveikino Šiaulių valstybinės kolegijos direktorė dr. Natalija Šedžiuvienė. Ji pabrėžė, kad informacinę visuomenę sparčiai keičia SMART visuomenė. Mūsų kasdienybėje vis daugėja daiktų, kurie apibūdinami žodžiu išmanusis. Konferencijoje savo patirtimi, kurią suteikė Pramonė 4.0, dalijosi įvairių sričių profesionalai: Šiaulių aukštųjų mokyklų dėstytojai, pramonės įmonių vadovai ir darbuotojai. Apie miesto valdžios indėlį į įmonėse vykdomus projektus pasakojo savivaldybės atstovė. Konferenciją moderavo įmonės ABB pardavimo inžinierius Vladas Jablonskis.

Robotai išlaisvina žmogų

Renginiu siekta populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, verslo ir mokslo bendradarbiavimą. Visuose pranešimuose pristatytos patirtys, kelti klausimai ir apibūdinti iššūkiai buvo orientuoti į ketvirtosios pramonės revoliucijos įtaką technologijų raidai, žmogaus vietai joje. Progresas akivaizdus. Kaip teigė vienas iš pranešėjų, vakar robotus naudojo tik dideli verslai, o šiandien tai jau ir dalies mažų verslų kasdienybė.

Nereikia bijoti, kad robotai atims iš žmogaus darbą. Pranešėjai pabrėžė, kad robotai tik išvaduoja žmogų nuo monotoniško darbo ir užtikrina kokybę kasdien. Jų panaudojimas skatina iššūkius, atveria galimybes, leidžia kurti inovacijas. Kaip tik todėl ir Lietuva, ir Europos Sąjunga siūlo priemonių ir paramų verslui įgyvendinant Pramonė 4.0tikslus 2021–2027 metais.

Technologijų pokyčiai iš inžinieriaus reikalauja gebėjimo mokėti programuoti. Šis gebėjimas sukuria daugiau galimybių šiuolaikinio verslo aplinkoje, kurioje įmonės ieško būdų, leidžiančių greitai ir finansiškai naudingai įdiegti automatizuotą technologinę darbo jėgą, didinančią įmonės našumą, konkurencingumą ir pelną. Sparčiai besivystant technologijoms ir inovacijoms, vis daugiau investuojama į skaitmenines technologijas, automatizuotus sprendimus, kitaip tariant, robotizacijos procesai Lietuvoje įgauna pagreitį.

Pramonė 4.0 nėra mados dalykas

Robotizacijos mastai skirtingose šalyse tikrai nėra vienodi. Pavyzdžiui, Lietuvoje 10000 darbo vietų tenka tik 13–14 robotų. Kitose šalyse šis skaičius viršija dešimtis ir šimtus. Vadinasi, nesiekiant Lietuvos pramonėje įdiegti dar daugiau robotų, gali būti taip, kaip vaizdingai pasakė vienas iš pranešėjų, kad mes taip ir liksime bananų šalimi. Kad taip neatsitiktų, per 10 metų Lietuvos pramonės įmonėse turėtų atsirasti beveik 4000 robotų. Didžiulius robotizacijos mastus pasiekusios Vokietijos pavyzdys atskleidžia, kad galima daug ką nuveikti, jeigu viskas daroma sistemingai, o ne lozungais. Pramonė 4.0 ne mados dalykas, o šiandienos ir rytdienos tikrovė.

Konferencijoje pristatyti visoje Lietuvoje ir konkrečiai Šiauliuose jau įgyvendinamų projektų pavyzdžiai įrodo, kad turime didelį idėjų ir gebėjimų potencialą. Šiaulių miesto savivaldybė vykdo programą INOSTART, kuri sudaro sąlygas Šiaulių miesto aukštųjų mokyklų studentams ir mokslininkams bendradarbiauti su verslo atstovais įgyvendinant tyrimus pagal įmonių pateiktą poreikį IT ir inžinerinių sprendimų srityse. Daugiausia projektų yra susiję su programavimu. Šiaulių valstybinė kolegija kartu su partneriais vykdo septynis projektus.

Konferencijos pabaigoje jos dalyviai iš UAB Nord RoboticsABB, UAB Rol Lithuania, Šiaulių valstybinės kolegijos ir Šiaulių universiteto įsitraukė į panelinę diskusiją, toliau ieškojo atsakymų į visiems aktualius klausimus.