Kaip visada norime pabrėžti, kad tai yra tik preliminarūs atsakymai, kuriais šiais metais dalijasi Vilniaus Užupio gimnazijos istorijos mokytojas, Robertas Ramanauskas. Tikimės, kad šiais metais bus daugiau šimtukų nei praėjusiais!

Užduotis galite rasti paspaudę čia.

Testinės dalies atsakymai (pasirenkant vieną iš keturių variantų nuo 1 iki 25 klausimo):

  1. A
  2. A
  3. C
  4. B
  5. B
  6. D
  7. D
  8. D
  9. B
  10. A
  11. C
  12. C
  13. C
  14. B
  15. D
  16. A
  17. A
  18. A
  19. D
  20. C
  21. C
  22. A
  23. B
  24. D
  25. D
  26. Chlodvigą krikštytis skatino 1) karalienė 2) kare su alemanais Chlodvigas paprašė Kristaus pagalbos ir karą laimėjo.  Tikėjimas: pagonybė.
  27. Įvykis: krikščionių bažnyčios skilimas XI amžiuje. Politinės: popiežiaus ir patriarcho nesutarimai dėl viršenybės; skirtinga geopolitinė padėtis, nes Rytuose – Bizantijos stačiatikių imperija, o Vakaruose – naujai susidariusios vietoj Romos imperijos, Barbarų karalystės. Religinės: skyrėsi apeigos; buvo nesusitarta dėl bažnyčių hierarchijos.
  28. Katalikybė ir stačiatikybė
  29. Tik Romos popiežius gali skirti ir šalinti vyskupus – kova dėl investitūros; tik popiežius gali šalinti imperatorius, nes imperatorius siekė būti vienu iš dviejų pagrindinių autoritetų Viduramžių Europoje ir manė, kad pasaulietinė vadžia yra viršesnė ir svarbesnė už dvasinę.
  30. Politinė: būdamas atskirtas nuo Katalikų bažnyčios, Henrikas IV negalėjo valdyti Šventosios Romos Imperijos; religinė: jam buvo paskirta ekskomunika – griežčiausia bažnytinė bausmė. Ją galėjo pašalinti tik tas, kas ją paskyrė t.y. popiežius.
  31. A – rodo krikščionybės plitimą barbarų valstybėse; B – atspindi krikščionių bažnyčios skilimą į katalikybę ir stačiatikybę; C – vaizduoja kovą tarp pasaulietinės valdžios ir popiežiaus, kurią laimi pastarasis. Tai rodo katalikų bažnyčios įsivyravimą visose Viduramžių Europos gyvenimo sferose; D – parodo tą patį, popiežiaus kaip katalikų bažnyčios vadovo autoritetą.
  32. Martynas Mažvydas, Karaliaučius, 1547
  33. Krikščioniškas tikėjimas; švietimas/raštingumas
  34. Mykalojus Daukša, „Postilė“
  35. Gimtoji kalba yra tautiškumo simbolis; gimtoji kalba turi būti tiek valstybės, tiek religijos valdyme
  36. Steponas Batoras. Universitetas buvo pirmasis LDK teritorijoje, kuris tapo švietimo bei kultūros židiniu; renesansinės sąmonės žmonėms tai buvo labai svarbus įvykis
  37. Nereikėjo išvykti iš Lietuvos, siekiant išsilavinimo; tai tapo centru, kuris skleidė vakarietišką kultūrą LDK teritorijoje
  38. A – liuteronas, B – katalikas
  39. Tiek protestantų, tiek katalikų bažnyčių atsigręžimas į gimtąją lietuvių kalbą; lietuviškos raštijos pradžia; švietimo įstaigų plėtra
  40. Ginti Lietuvos nepriklausomybę; ginti Lietuvos žmones nuo okupantų
  41. 1918 m. gruodžio mėnesį Vilniuje buvo organizuotas lenkų sukilimas prieš Lietuvos Vyriausybę; tais pačiais metais į Lietuvą įsiveržia Raudonoji armija; tai pačiais metais buvo įkurta Lietuvos Sovietų Respublika, vadovaujama Mickevičiaus Kapsuko
  42. Radviliškio mūšis, kuriame buvo sutriuškinti bermontininkai ir išvaryti iš Lietuvos teritorijos
  43. Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija, sudaryta 1920 m. spalio 7 d. Suvalkų sutartimi, kuria Vilnius ir Vilniaus kraštas buvo pripažintas Lietuvai
  44. Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija, buvusi nuo 1920 iki 1939 m. Tai buvo linija, kuri nusistovėjo po vadinamojo Želigovskio maišto, po kurio buvo atplėštas Vilniaus kraštas
  45. Politinė: Sovietų Rusija pripažino Lietuvos nepriklausomybė; ekonominė: Sovietų Rusija auksu kompensavo Rusijos imperijos žalą Lietuvai; kultūrinė: buvo sugrąžintos carų ir bolševikų iš Lietuvos išvežtos kultūros vertybės ir istoriniai šaltiniai
  46. Vilniaus krašto konfliktas; Klaipėdos kraštas, kurį vėliau Lietuva prisijungė
  47. Su Vokietija buvo ramūs, aiškūs, nes jokių teritorinių problemų neturėjo, su Lenkija – per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį buvo konfliktinė situacija dėl Vilniaus karšto, su Sovietų Rusija – ganėtinai draugiški santykiai dėl palankios Lietuvai taikos sutarties ir dėl to, kad ir Rusija, ir Vokietija iš esmės palaikė Lietuvą konflikte su Lenkija
  48. Čekoslovakijoje išliktų komunizmas; Čekoslovakija liktų Varšuvos pakto nare
  49. Vengrų tauta kovoja už laisvę prieš Rusijos intervenciją; internacionalizmas – Maskvos imperializmas
  50. „Solidarumas“ buvo pirmoji nekomunistinė profesinė sąjunga, kovojusi prie totalitarizmą komunistinėje Europoje; „Solidarumas“ stengėsi neišprovokuoti nei Varšuvos, nei Maskvos valdžios imtis represijų prieš Lenkiją
  51. Panašumai: abi šalys norėjo kurti demokratinį socializmą; abu įvykiai buvo žiauriai numalšinti sovietams įvedus Varšuvos pakto pajėgas, skirtumai: Vengrijoje kilo ginkluotas pasipriešinimas, o Čekoslovakijoje daugiau buvo priešinamasi pilietinio nepaklusnumo akcijomis
  52. Įvykiai Lenkijoje buvo vėliau nei Vengrijoje ar Čekoslovakijoje, tai buvo bandoma išvengti kruvino susidorojimo, užbėgti įvykiams už akių, dėl to buvo įvesta karinė diktatūra su karo stoviu
  53. Visos socialistinės šalys gyvena už Geležinės uždangos: jos pavaizduotos kaip meškos, o Chruščiovas kaip dresuotojas; Jugoslavija visiškai neklauso Chruščiovo arba Sovietų Rusijos, lenkai ir vengrai maištauja, bet ne taip drąsiai kaip jugoslavai; Chruščiovo rankoje esantis botagas simbolizuoja Varšuvos karinį bloką ir paktą, kuris buvo svarbiausias įrankis išlaikyti komunistinių Europos valstybių paklusnumą
  54. Tiek Čekoslovakijai, tiek Lenkijai, tiek Vengrijai savarankiškai imtis reformų pasibaigė žiauriu nuslopinimu ir tos valstybės neturėjo jokio politinio savarankiškumo, nes viršų ėmė komunistinės partijos. Skirtumas yra tai, kad Čekoslovakijai ir Vengrijai nepavyko išvengti kruvino susidorojimo, o Lenkijoje iki to nebuvo prieita