Apžvalgoje pristatomi dirbančiųjų žemės ūkio sektoriuje skaičiaus pokyčiai, įsidarbinimo galimybės ir dažniausiai Užimtumo tarnyboje skelbiami žemės ūkio sektoriaus darbdavių pasiūlymai, žemės ūkio mokslus baigusių absolventų ir Užimtumo tarnyboje persikvalifikavusių asmenų įsidarbinimo rodikliai, nagrinėjamos naujų darbo vietų steigimo ir dirbančiųjų skaičiaus augimo prielaidos.

Augant užimtųjų skaičiui, žemės ūkio sektoriuje dirbančiųjų mažėja

Pastarąjį dešimtmetį žemės ūkio svarba Lietuvos ekonomikoje mažėjo, akivaizdžiai sumenko ir pridėtinė minėtosios šakos vertės dalis. Tam įtakos turėjo mažėjantis kaimo gyventojų skaičius – kasmet vidutiniškai 9 tūkst. žmonių palieka kaimo vietoves ir keliasi į miestus. Pastarųjų penkiasdešimties metų gyventojų migracijos duomenys patvirtina, kad kaimo gyventojų skaičius sumažėjo perpus.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. pirmąjį ketvirtį šalyje buvo 1 374,0 tūkst. užimtųjų, iš jų 100,9 tūkst. dirbo žemės ūkyje. Pastebima, kad nors vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius auga, tačiau kasmet dirbančiųjų žemės ūkyje mažėja. Mažėjantis darbuotojų skaičius lemia ūkių automatizavimą ir modernizavimą.

Dažniausiai ieškoma gyvulininkystės, žemdirbystės darbininkų, žemės ūkio technikos operatorių

Lietuvoje žemės ūkis labiau plėtojamas miesteliuose, atokiau nuo didžiųjų miestų, juose dažniau ieškoma gyvulininkystės, žemdirbystės darbininkų, žemės ūkio technikos operatorių, miško ūkio ar pagalbinių darbuotojų, kurie gali kokybiškai sodinti ir nupjauti mišką, darbuotis medelynuose, ūkiuose, padėti sodo bei daržo darbuose. Užimtumo tarnybos duomenimis, darbdaviai dažniausiai ieško miškų ūkio ir giminiškų profesijų darbuotojų, sodininkų, daržininkų, medelynų ir daigynų darbuotojų bei nekvalifikuotų pagalbinių darbininkų, galinčių dirbti ūkiuose įvairius darbus. Taip pat pastebima, kad dažnai dirbti žemės ūkyje siūloma ir moksleiviams bei studentams, tačiau šie darbai mažiau patrauklūs (pavyzdžiui, gyvulininkystės, daržininkystės, sodininkystės ūkiuose, kur sezono metu padaugėja ravėjimo, skynimo ar derliaus nuėmimo darbų).

 

 

2018 m. darbo ieškojusius asmenis žemės ūkio sektoriaus darbdaviai daugiausiai įdarbino pagalbiniais darbininkais, traktorininkais, nekvalifikuotais mišriojo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio darbininkais, miškų ūkio darbininkais, medkirčiais, melžėjais, mechanizatoriais ir miško medelyno darbininkais.

Palyginti nedidelė dalis absolventų dirba pagal įgytą profesiją, Užimtumo tarnyboje persikvalifikuojančių į šias profesijas – taip pat nedaug

Daugiausiai 2017 m. žemės ūkio mokslus baigusių absolventų, vertinant jų įsidarbinimą per 12 mėnesių po baigimo, dirba žemės ir miškų ūkio bei žuvininkystės specialistais (17 proc.). Tarp penkių profesijų patenka ir absolventai, kurie dirba ne pagal įgytą specialybę – parduotuvių pardavėjais (12 proc.), reklamos ir rinkodaros specialistais (8 proc.).

Siekdama atliepti šalies darbdavių poreikį dėl trūkstamų profesijų darbuotojų, Užimtumo tarnyba organizuoja darbo ieškančių asmenų perkvalifikavimą. 2018 m. parama dalyvauti profesiniame mokyme ir įgyti profesiją pasinaudojo 16,6 tūkst. asmenų, tačiau iš jų tik 1,2 proc. rinkosi žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės mokymo programas. Asmenys, baigę šias mokymo programas, įgis reikiamus įgūdžius ir galės įsidarbinti medkirčiais (111 asmenų), želdynų prižiūrėtojais (34), medžių, želdinių ir žolės pjovėjais (31), bitininkystės ūkių darbuotojais (8).

2019–2020 m. steigiant naujas darbo vietas žemės ūkio sektoriuje 4,5 proc. didės darbuotojų skaičius

Populiarėjant sveikai gyvensenai ir mitybai, taip pat didėjant šalies gyventojų pajamoms, vis daugiau dėmesio skiriama aukštos kokybės ekologiškiems, rankomis iš vietos išteklių pagamintiems produktams. Tikėtina, kad šių produktų vartojimas ateityje tik didės. Pažangiosios technologijos ir inovacijos leis plėsti ir tinkamai prižiūrėti ūkio valdas, spręsti aktualias aplinkosaugos problemas.

Siekdami didžiausio našumo, ūkininkai prioritetą teiks mažųjų ir vidutinių ūkių plėtrai, jų efektyvumo užtikrinimui, diegdami inovacijas didins pridėtinę vertę. Daugiau gamtinių ir žmogiškųjų resursų bus skiriama gyvulininkystės veiklai. Plečiant ekonominę veiklą, bus daugiau galimybių kurti patrauklias darbo vietas kaimuose ir didinti gyventojų užimtumą.

Užimtumo tarnybos apklausoje dalyvavo 375 žemės ūkio sektoriaus darbdaviai, kurių įmonėse šiuo metu dirba beveik 10 tūkst. šalies dirbančiųjų. Žemės ūkio sektoriaus darbdaviai 2019–2020 m. planuoja steigti 1,2 tūkst. naujų darbo vietų. Prognozuojama, kad 2019–2020 m. žemės ūkio sektoriuje dirbs 10,4 tūkst. asmenų – 4,5 proc. daugiau darbuotojų nei šiemet.

Daugiausiai naujų darbo vietų sukurs mišriojo žemės ūkio, medienos ruošos, grūdinių, ankštinių ir aliejingų sėklų augalų auginimo, daržovių auginimo uždarame grunte, naminių paukščių auginimo mėsai ir kiaušinių gavybai veikla užsiimančios įmonės.

Naujų vietų steigimas aktyviausias regionuose – Pakruojo, Kaišiadorių, Joniškio, Kėdainių, Radviliškio ir Rokiškio savivaldybėse.