Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto prodekanė dr. Jolanta Aleknevičienė sako, kad šiais laikais tėvų pasitikėjimas vaikais ir parama jiems renkantis studijas yra itin svarbi, todėl jaunuolių ir jų tėvų smalsumas, domėjimasis, drąsa klausti – geriausias įrankis informacijos apie studijas gausoje.

Tėvai vėl tampa autoritetais

VU Filosofijos fakulteto psichologė doc. Sigita Girdzijauskienė teigia, kad visuose svarbiausiuose jauno žmogaus gyvenimo sprendimuose vienaip ar kitaip dalyvauja tėvai, tad studijų krypties pasirinkimas – ne išimtis.

„Tyrimai rodo, kad šiuolaikiniam jaunimui yra reikalingi tėvų patarimai kur kas dažniau nei tai buvo prieš 10–15  metų. Tai – vadinamosios Z kartos bruožas, kai tėvai vėl pripažįstami autoritetais, jų nuomonė labai svarbi priimant svarbius sprendimus.

Kai kalbame apie mokslo pasirinkimą, dažnai turime galvoje studijas universitete, bet tolesnis kelias, baigus mokyklą, yra daug platesnis, todėl reikia galvoti apie daugelį pasirinkimo variantų“, – sako S. Girdzijauskienė.

Žinant, kad vaikams yra svarbi tėvų nuomonė renkantis studijas, nemaža atsakomybė krenta ant pastarųjų pečių.

„Labai svarbu, kad tėvai įsiklausytų, ką kalba ir ko nori jų vaikai. Gali būti, kad jaunuolis visiškai nenori stotį į konkrečią aukštąją mokyklą ir save įsivaizduoja visiškai kitoje mokymosi įstaigoje, tačiau tėvai vis vien jį verčia rinktis būtent tai, kas, jų nuomone, yra geriausias pasirinkimas.

Būna ir tokių istorijų, kai tėvai moka už mokslus, tačiau jų atžalos nestudijuoja, nelanko paskaitų. Dar blogiau, kai tėvai duoda pinigų susimokėti už mokslus, bet jaunuolis juos išleidžia visai kitoms reikmėms. Negaliu sakyti, kad tai yra aukštųjų mokyklų kasdienybė, tačiau tokių atvejų tikrai pasitaiko ir tai yra nesikalbėjimo tarp tėvų ir vaikų pavyzdys“, – sako psichologė.

Renkantis studijas nėra vieno teisingo kelio

Pasak S. Girdzijauskienės, didelė dalis tėvų vis dar mano, kad baigus mokyklą būtina iškart kažkur įstoti, atsakingai pasirinkti specialybę ir nesigręžioti kitur, tačiau toks nusistatymas nėra visai teisingas.

„Laikai keičiasi ir, jei vaikas vos tik baigęs mokyklą padarys pertrauką, kažkur išvyks, padirbės, tai pasaulis dėl to nesugrius. Ne problema yra ir tai, jei po metų ar kelių studentas supras, kad tai, ką jis studijavo, vis gi nėra skirta jam, ir nutrauks studijas, pakeis studijų kryptį ar pradės dirbti“, – tvirtina pašnekovė.

VU Filosofijos fakulteto psichologė doc. Sigita Girdzijauskienė
VU Filosofijos fakulteto psichologė doc. Sigita Girdzijauskienė.

Psichologė sako, kad tėvų ir vaikų santykiuose būtina nubrėžti liniją tarp patarimo ir kišimosi į asmeninį gyvenimą.

„Turi būti tam tikros ribos tarp to, kur reikėtų „paspausti“ ir kur palikti sprendimą pačiam jaunuoliui. Abi pusės turėtų kalbėtis, diskutuoti, įvertinti vienokio ar kitokio sprendimo pliusus ir minusus. Pasirinkimų baigus mokyklą išties nemažai – studijuoti, padaryti pertrauką, padirbėti, savanoriauti, keliauti ir pan. Jei jaunas žmogus nežino, ko toliau nori gyvenime, tėvų nuomonė tampa dar svarbesnė, tačiau tikrai nereikia bandyti jos žūtbūt piršti“, – teigia S. Girdzijauskienė.

Tačiau, pasak specialistės, galutinį sprendimą, kokį gyvenimo kelią pasirinkti, visgi turi priimti pats jaunuolis.

„Tai yra teisingiausias variantas, nes pats žmogus, įvertinęs ir išklausęs patarimus, apsispręsti turi savarankiškai. Kai pats priimi sprendimą, tada tampa lengviau jį vykdyti, o jei toks pasirinkimas pasirodo neteisingas, nelieka ko kaltinti“, – teigia S. Girdzijauskienė.

Pašnekovės pasiteiravus, kokį vaidmenį tėvai turėtų atlikti jau studijuojančių jaunuolių gyvenime, psichologė sako, kad visada yra svarbus žmogiškasis santykis.

„Pavyzdžiui, jei vaikas išvyksta studijuoti į kitą miestą, palaikykite su juo ryšį, bendraukite telefonu, internetu, pasiteiraukite, kaip jam sekasi, galbūt atsirado kažkokių sunkumų, pasiūlykite pagalbą. Tačiau taip pat svarbu, kad tėvų domėjimasis savo vaikų gyvenimu netaptų kontrole. Duokite jiems laisvės, džiaukitės jų pasiekimais, o reikalui esant – patarkite“, – pataria S. Girdzijauskienė.

Filosofijos fakultete – galimybė įgyti platų kompetencijų rinkinį

Lietuvoje studijų ir jų pasirinkimo galimybės yra pakankamai plačios, tad nenuostabu, kad priimant sprendimą, kur studijuoti, klausimų kyla ne tik būsimiems studentams, bet ir jų tėvams.

Vieno iš penkių didžiausių Vilniaus universiteto fakultetų – Filosofijos fakulteto – prodekanė J. Aleknevičienė sako, kad plačių saviraiškos galimybių ir patrauklaus kompetencijų rinkinio ieškantiems studentams, tai – viena iš tinkamiausių vietų siekti aukštojo išsilavinimo.

„Filosofijos fakultetas yra žavus studijų įvairove ir stipria bendruomene. Fakultete vykdomos Filosofijos, Azijos studijų, Gamtamokslinio ugdymo, Kriminologijos, Psichologijos, Socialinės politikos, Socialinio darbo, Sociologijos ir Vaikystės pedagogikos bakalauro studijų programos. Taip pat siūlome net 13 magistrantūros studijų programų ir profesines pedagogines studijas. Tai – puiki studijų mozaika, pasižyminti tarpdiscipliniškumu, išvystyta mokslinių tyrimų, remiančių studijas, infrastruktūra bei plačiais tarptautiniais ryšiais“, – pasakoja dr. J. Aleknevičienė.

Jolanta-Alekneviciene-E-Kurausko-foto-19
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto prodekanė dr. Jolanta Aleknevičienė

Pasak jos, studijos – tai erdvė tiek asmeniniam, tiek profesiniam tobulėjimui. Be to, tai ir pats gražiausias,  iššūkių bei nuotykių kupinas laikas jauno žmogaus gyvenime.

„Studijų metu yra ugdomos kūrybiškumo, analitinio, plataus ir nestereotipinio mąstymo, komandinio darbo, gebėjimo nepaskęsti informacijos gausoje kompetencijos, kurios tampa ypač svarbios žmogaus ateityje. Fakultete paskaitas skaito dėstytojai, mokslininkai ir praktikai, kurių darbai ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje kalba patys už save“, – tikina VU atstovė.

Tam, kad nepasimestų studijų programų ir krypčių gausoje,  dr. J. Aleknevičienė tiek tėvams, tiek ir būsimiems studentams visais klausimais apie studijas pataria tiesiogiai kreiptis į mokymosi įstaigas.

„Mūsų fakultetas ir Vilniaus universitetas konsultuoja visais studijų ir jų pasirinkimo klausimais. Iš studentų apklausų matome, kad jaunuoliai ir jų tėvai dažniausiai ieško informacijos VU ir jo fakultetų interneto svetainėse, kalbasi su jau studijuojančiais ar baigusiais universitetą studentais, drąsiai kalbina būsimus dėstytojus, universiteto karjeros konsultantus. Tai yra tikrai puiki strategija, nes informacija iš „pirmų lūpų“ yra patikimiausia“, – sako Filosofijos fakulteto prodekanė.