Pati baigusi viešojo administravimo magistrantūrą KTU, J. Šiugždinienė teigia, jog valstybės tarnybai šiandien, kaip niekada, trūksta kompetentingų darbuotojų, kurie gali įgyvendinti strategines reformas, geba analizuoti ir vertinti informaciją, ją tinkamai pristatyti politikams ir visuomenei, tokių, kurie geba naudotis tyrimo metodais ir pateikti argumentuotas išvadas.

„Esame pripratę dėl visko kaltinti politikus, tačiau būtent nuo dirbančiųjų valstybės tarnyboje labai priklauso, kaip mes gyvename“, – teigia J. Šiugždinienė, profesinę patirtį kaupusi ir Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko komandoje, ir Jungtinėse Tautose.

Ateities specialistai ruošiasi jau dabar

Spręsdamas kvalifikuotų ateities viešojo sektoriaus specialistų problemą, Kauno technologijos universitetas (KTU) jau nuo šių metų vykdo prašymų priėmimą į Viešojo valdymo studijas, kurias organizuoja kartu su Centrinės Floridos universitetu (angl. University of Central Florida, UCF). Tai pirmas atvejis Lietuvos aukštojo mokslo istorijoje, kai specialistus drauge rengs Lietuvos ir JAV universitetai.

„Partnerystę su Centrinės Floridos universitetu įkvėpė siekis rengti naujos kartos profesionalus, kurie galėtų sėkmingai veikti ne tik lokaliose valstybės institucijose, tačiau drąsiai šturmuotų tarptautinių organizacijų Briuselyje, Londone ar Vašingtone aukštumas“, – sako jungtinės Viešojo valdymo studijų programos vadovė dr. E. Vaidelytė.

Naujosios programos studentai pirmus dvejus metus studijuos Lietuvoje pagal su UCF suderintą modelį, nuo trečiųjų studijų metų pradedama studijuoti jungtinėje grupėje kartu su amerikiečiais, studijas vykdant JAV ir Lietuvoje. Šių metų abiturientai gali pretenduoti tiek į valstybės finansuojamas, tiek į valstybės nefinansuojamas vietas. Šios programos absolventai gaus dvigubą Lietuvos ir JAV universitetų diplomą.

Globalizacijos diktuojami iššūkiai reikalauja naujų įgūdžių

Studijų programos vadovės doc. Eglės Vaidelytės teigimu, kompetentingų viešojo valdymo specialistų šiandien trūksta labiau nei bet kada.

„Spartūs socialiniai, ekonominiai pokyčiai, globalizacija, technologinės inovacijos sparčiai keičia viešąjį valdymą, jo teikiamų paslaugų pobūdį. Neabejoju, kad ateityje tai tęsis ir toliau. Tokia kaita nepaliaujamai generuos ir naujus iššūkius, o juos įveikti bus pajėgūs tik reikalingomis kompetencijomis pasižymintys specialistai“, – prognozuoja  KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SMHHF) docentė Eglė Vaidelytė.

Pasak jos, šios programos absolventams atsiveria keliai dirbti vietinio, nacionalinio ir tarptautinio viešojo sektoriaus organizacijose ir valdymo institucijose, Europos Sąjungos institucijose ir tarptautinėse nevyriausybinėse organizacijose. KTU viešojo valdymo studentai praktiką atlieka tiek ES institucijose, tiek užsienio šalių (Italijos, Belgijos, Airijos) vietos savivaldos ir nevyriausybinėse organizacijose.

E. Vaidelytės teigimu, KTU Viešojo valdymo studijų programa iš kitų išsiskiria ir stipria viešojo valdymo vadybine puse, ir tyrimais grįstu mokymu. „Mūsų studentai turi galimybę dirbti su empirinių tyrimų duomenimis, lavinti savo analitinius gebėjimus. KTU SHMMF veikia socialinių humanitarinių mokslų duomenų archyvas LiDA, kuris suteikia laisvą prieigą prie duomenų studijų procese“, – privalumus vardija studijų programos vadovė.

Valstybės tarnyba – prestižinė specialybė

Pasak viešojo sektoriaus profesionalų, daugelyje pažangių šalių valstybės tarnyba yra laikoma prestižine, tokia, kurią renkasi gabiausieji ir šviesiausieji visuomenės nariai. Daugeliui ji atveria kelią ir į politiką. „Viešojo valdymo profesionalai ir viešosios politikos specialistai yra mūsų valstybinių organizacijų stuburas ir sąžinė. Būtent šie specialistai yra tiesiogiai atsakingi už sprendimus, kurie gali pakeisti žmonių ir ateities kartų gyvenimus“, – teigia Thomas A. Bryeris, Centrinės Floridos universiteto tyrėjas, vizituojantis KTU Viešojo valdymo studijų programos dėstytojas.

Pasak J. Šiugždinienės, dirbant valstybės tarnyboje reikia ir gilių vadybos žinių, ir vadovavimo kompetencijų: „Tiek versle, tiek viešajame sektoriuje valdymo principai yra panašūs – būtina išmanyti, kaip sudaromas biudžetas, valdomas personalas, rengiamas strateginis planas, suvokti, kaip kuriama vertė“.

Besidomintiems vadovaujamu darbu ji primena, kad pagal įstatymus norintiesiems užimti įstaigos vadovo pareigas valstybės tarnyboje, reikalingas viešojo administravimo magistro laipsnis.

Universitetas stengiasi suteikti studentams kuo platesnes galimybes susipažinti su praktinio darbo patirtimi. „Plačiai bendradarbiaujame su viešojo sektoriaus organizacijomis, valstybės ir savivaldybių organizacijomis ir įmonėmis. Studentai atlieka praktikas bei tyrimus Vyriausybės kanceliarijoje, Valstybės tarnybos departamente, ministerijose (Kultūros, Vidaus reikalų, Užsienio reikalų, Finansų), įvairių miestų vietos savivaldos organizacijose, tarptautinėse nevyriausybinėse organizacijose („Transperancy International“ ir kitose). Programos valdymo komitete, baigiamųjų projektų gynimo kvalifikacinių komisijų darbe dalyvauja ministerijų, savivaldybių atstovai ir Seimo nariai“, – sako E. Vaidelytė.