Taip nutiko ir mūsų pašnekovui, Kauno technikos profesinio mokymo centro profesijos mokytojui Valdui Džiaugiui, kuris nuo vaikystės domėjosi automobiliais, kryptingai siekė savo svajonės ir visai netikėtai tapo mokytoju.

1. Baigęs 10 klasių, pasirinkai profesinę mokyklą. Kas lėmė šį pasirinkimą?

Nuo vaikystės domėjausi automobiliais ir įvairiomis su automobiliais susijusiomis veiklomis. Tai pastebėję, vėliau net ir tėvai pasiūlė pasirinkti automechaniko specialybę. Man patiko tėvų pasiūlyta mintis ir palaikymas, tad įstojau mokytis į profesinę mokyklą, siekdamas įgyti specialybę bei naujų žinių.

2. Kaip sekėsi mokytis profesinėje mokykloje? Ką patartum šiandieniniam mokiniui?

Mokytis sekėsi neblogai, ypač patiko profesijos dalykų pamokos. Šiandieniniam mokiniui patarčiau imtis tos veiklos, kuri jam pačiam yra įdomi, pasirinkti tą profesiją, kuri tikrai jam patinka,  o ne žiūrėti, ką daugelis draugų renkasi.

3. Baigęs tuometinį Kauno SRC (dabar Kauno TPMC), likai dirbti profesijos mokytoju. Kaip vertini savo buvusių mokytojų veiklą ir kokios savybės tau, kaip mokytojui, svarbiausios?

Baigęs  profesinę mokyklą, mokiausi ir baigiau Kauno technikos kolegiją, po to įkūriau nuosavą verslą. Tada sulaukiau pasiūlymo dirbti

Iš buvusių mokytojų įsiminė auklėtojas, nes labiausiai rūpinosi savo mokiniais. Tai  man ir kaip asmenybei, ir kaip mokytojui yra labai svarbu iki šiol.

4. Ar sunku būti mokytoju savoje mokykloje? Kaip vertini šių dienų mokinius?

Kadangi anksčiau buvau mokinys, o dabar esu mokytojas, labai sudėtinga vertinti. Manau, kad mokiniai yra tokie patys, tik jie dažniausiai pasirenka ne tą specialybę, todėl vėliau jiems būna neįdomu mokytis. Visai kas kita, jei mokinys yra motyvuotas mokytis. Juk net ir geriausias mokytojas už mokinius namų darbų negali atlikti, geras mokytojas turi tik paskatinti ir motyvuoti atlikti užduotis, tačiau jei mokinys nejaučia pašaukimo ar jam nepatinka pasirinkta specialybė, tuomet labai sunku būti mokytoju. Taip pat sunku tada yra ir mokiniui.

5. Ar turi planų tęsti mokslus?

Taip, planų visada yra, tik kartais visus įgyvendinti trūksta laiko. Planuoju stoti į Kauno technologijos universitetą.

6. Kas paskatino domėtis automobiliais? Papasakok plačiau apie savo veiklą.

Turbūt kaip ir daugelis vaikų, sekiau tėvo pėdomis. Automobiliais dar vaikystėje paskatino domėtis tėtis, kuris turėjo savo nuosavą automobilių verslą, o aš po pamokų praleisdavau ten visą laisvalaikį. Patikdavo įvairi technika, mėgau ką nors sulaužyti, o po to sutvarkyti, nors ne visada pavykdavo. Nes turbūt žinote, kaip būna vaikams, kai nori kažką pataisyti, o po to jau ne tik kad nebeveikia, bet dar ir  detalių lieka. (juokiasi). Visada buvau smalsus ir domėjausi įvairiausiais mechanizmais bei jų veikimo principais. Būdamas maždaug septynerių  metų pradėjau ne taisyti, o ardyti automobilius ir įvairius mechanizmus.

7.  Mums žinoma, kad esi sukūręs sportinį automobilį/kartingą (angl. LOCOST)?

Jo pavadinimas LOCOST‘as. Šis automobilis yra savadarbis ir pagamintas iš paprasčiausių vamzdžių bei surinktas kaip detalių dėlionė. Visą didžiąją dalį pats gaminau, daug domėjausi, rinkau informaciją. Rėmą virinau pats, pats dariau brėžinius, apdailai daug detalių pirkau iš Anglijos. Sėdynės patogios, bet įlipti sunku. Maksimalus greitis 196 km/h. Pradėjau gaminti 2010 metais, jis yra važiuojantis, bet dar nėra  visiškai baigtas, tad jis vis dar yra nuolat gaminamas. Neturiu konkrečios galutinės vizijos, kaip jis turi atrodyti, todėl tobulinimui ir gražinimui ribų nėra, o baigsiu turbūt jį gaminti tada, kai kada nors atsibos.

Šis automobilis yra gana retas, kiek man žinoma, Lietuvoje iš viso yra apie 20. LOCOST ‘as yra skirtas labiau sportiniams važiavimui, bet galima išvažiuoti ir į miestą. Automobilio naudojamas mokslo, sporto, pramogų ir laisvalaikio tikslams.

Dar norėtųsi paminėti, kad mokiniai, kurie domisi šiuo automobilio konstravimu, patys ateina po pamokų ir prašo leisti padėti, tad gavę tam tikras užduotis kartu su manimi tobulina šį automobilį. Kai nusibos tobulinti šį automobilį, kursiu naują. Tikrai turiu įvairių planų.

8. Domiesi automobilių sportu. Kokie didžiausi laimėjimai šioje srityje?

Dalyvauju varžybose kaip mėgėjas, pavyksta laimėti ir prizines vietas. Dažniausiai  dalyvauju todėl,  kad yra smagu, o pasiekimai man iš esmės yra tik antraeilis dalykas. Man tiesiog labiau smagu ir įdomu yra pajusti tą varžybų atmosferą. Taip pat ne tik dalyvauju,  bet ir prisidedu prie automobilių ruošimo automobilių sportui, padedu draugams, pažįstamiems, kurie dalyvauja šiame automobilių sporte.

9. Mokiniai gerai vertina tave kaip mokytoją. Kur, tavo manymu, ta sėkmės paslaptis?

Sunku pasakyti. Manau reikėtų jų pačių klausti. Aišku, kartais iš mokinių esu girdėjęs tokių pastebėjimų, kad tik dėl manęs ateina į mokyklą,  bet čia  tik jų toks pasakymas, kiek tame yra tiesios, net nežinau, bet ne kartą girdėjau taip kalbant. Kartais būna, kad ir per pamokas mokiniai vieni kitus drausmina, nes juk atėjo pas mokytoją išmokti (juokiasi)...

10. Ką gali pasakyti tiems, kurie dabar renkasi mokymosi instituciją? Ar rekomenduotum mokytis Kauno technikos profesinio mokymo centre?

Patarčiau rintis tą mokyklą, kuri turi ne tik didžiausią duomenų bazę, bet taip pat  ir įrankių bazę, kad atėjus dirbti į darbo vietą netrūktų žinių  kaip ir kuriais įrankiais dirbti. Neetiška būti sakyti, kad rinkitės tik mūsų centrą, bet siūlau labiau pasidomėti mokyklomis, kurios turi gerą mokymosi bazę ir  mokymosi medžiagą.

Pabaigoje norėčiau pridurti, kad turime tikėti, jog kiekvienas esame apdovanotas sėkme, todėl privalome drąsiai siekti tikslo ir tas tikslas bet kokia kaina bus pasiektas.