Šios specialybės populiarumą patvirtina Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atlikta analizė, atskleidusi, kad statybos inžinerija – viena iš dešimties didžiausias pajamas gaunančių absolventų studijų krypčių. Su S. Indriūnu kalbamės apie statybų sektoriaus pokyčius, esamus bei laukiamus iššūkius.

Vilniaus Gedimino technikos universitete baigėte Statybos inžinerijos bakalauro ir magistrantūros studijas. Kas lėmė, kad pasirinkote Statybos inžinerijos sritį?

Prisimenu mokyklos laikus, kai reikėjo priimti svarbų gyvenime sprendimą – kur noriu studijuoti. Statybos inžinerijos studijų pasirinkimą VGTU lėmė tai, kad mane visada traukė tikslieji mokslai, ypač patiko matematika, kompiuterių mokslai, fizika. Rinkdamasis studijų sritį, svarsčiau tarp statybos inžinerijos ir informacinių technologijų. Tai kad pasirinkau būtent statybos inžineriją kažkiek lėmė atsitiktinumas, nes nė vienas iš šeimos narių neturėjo sąsajų su statybos sritimi. Taip susiklostė, kad dabartiniame darbe mane lydi tiek statybos, tiek informatikos sritys.

Esate Vokietijos įmonės „Eisfeld Ingenieure AG“, įkūrusios padalinį Lietuvoje, projektų vadovas. Papasakokite apie savo pirmąjį darbą ir kaip klostėsi Jūsų karjera, kad atsidūrėte čia, kur esate dabar.

Baigęs bakalauro studijas, iš karto pradėjau dirbti statybinių konstrukcijų projektavimo įmonėje ir lygiagrečiai mokiausi statybos inžinerijos magistrantūroje. Įsidarbinau smulkioje įmonėje, nes tai, mano manymu, leidžia gana greitai tobulėti ir prisiliesti prie skirtingų projektavimo procesų vienu metu. Pradėjau nuo paprastų braižybos darbų, toliau vykdžiau statinius skaičiavimus, susipažinau su statybine fizika. Man patiko laviruoti tarp universitete dėstomų lynų elgsenos ypatumų ir realių praktinių užduočių darbe.

Lietuva yra jauna šalis, todėl daugelis standartų ir matematinių modelių, kuriuos naudojame konstrukcijų skaičiavimo srityje, yra paremti Vakaru Europos šalių patirtimi. Noras daugiau suprasti, gebėti išsiaiškinti darbinius dalykus vokiečių kalba buvo vienas iš kriterijų, kodėl nusprendžiau išmėginti savo jėgas Vokietijoje. Šioje šalyje praleidau beveik penkerius metus ir tai buvo mano profesinės doktorantūros studijos. Be klasikinių projektavimo dalykų, tokių kaip gelžbetonio teorija, pastato elgsenos analizė, statinio informacinio modeliavimo (BIM), kiekvieną dieną biure turėjau vokiečių kalbos, vadybos ir net filosofijos „paskaitų“. Esu laimingas, jog grįžęs į Lietuvą galiu tęsti darbus su „Eisfeld Ingenieure AG“ įmone, formuoti komandą Vilniuje ir keistis bei dalintis patirtimi, praktiniais sugebėjimais tarp skirtingų šalių.

Statybos sektorių kiekvienais metais papildo vis naujos inovacijos bei tendencijos. Jas pažinti, sekti ir pritaikyti vietinei rinkai – toks statybos inžinieriaus darbas. Kaip atrodo Jūsų darbo kasdienybė?
Vokietijos statybinių konstrukcijų padalinys Vilniuje neseniai startavo, todėl dabar turime nemažai administracinio pobūdžio užduočių. Įprastai matome savo veiklą dviem kryptimis. Viena – tai kasdienės projektavimo paslaugos su įrankiais, kuriuos turime šiandien. Antra – dėliojame savo veiklos skaitmenizacijos strategiją. Mąstome, kuriuos procesus galėtume robotizuoti šiandien, ko neverta skaitmenizuoti ir kaip atrodys mūsų darbo eiga ne tik šiandien, bet ir ilguoju periodu. Sekame kitų įmonių pasiekimus, mokomės iš klaidų, stebime mokslo naujoves. Šiuo metu bendraujame su VGTU ekspertais dėl produkto, kuris leistų automatizuoti modeliavimo procesus panaudojant mašininio mokymosi ir dirbtinio intelekto metodus.

Augantis pramonės skaitmeninimas ir automatizavimas lemia, kad ateityje vis daugės inžinerijos specialistų poreikis. Manoma, kad didžiausią bumą inžinieriai pajus, kai bene visas gyvenimo sritis neišvengiamai palies ketvirtoji pramonės revoliucija. Kaip, Jūsų manymu, statybų sektorių Lietuvoje keičia technologijos ir su kokiais iššūkiais susiduriama?

Technologijos statybos sektorių keičia itin sparčiai, tačiau reikia nepamiršti ir kitos pusės. Atkreipčiau dėmesį į tai, kad mes patys turime diktuoti taisykles automatizuotoms mašinoms ar kompiuterių sistemoms, o neprisitaikyti prie jų siūlomų algoritmų. Dėl šios priežasties vertinu gana konservatyvų Vokietijos požiūrį. Jie linkę ne visus galimus projektavimo darbus ar užduotis perduoti automatizuotiems įrankiams. Kartais klasikiniai projektavimo metodai būna gerokai efektyvesni už skaitmeninius.

Programų paketai yra riboti, nelankstūs, skirti tik konkrečioms užduotims atlikti. Aklas prisitaikymas prie automatizuotų įrankių neleidžia matyti alternatyvių sprendimų, greitai keisti situacijos ir prisitaikyti prie naujų, programai nežinomų, aplinkybių. Ne visada reikia sekti ir taikytis prie programinių paketų instrukcijų ir jų pateiktų principų. Reikia nebijoti koreguoti, taisyti ir pritaikyti kompiuterių pateikiamus išvesties duomenis, panaudojant savo turimas žinias, patirtį ir išmonę.

Kokių įgūdžių reikės būsimiems statybų inžinieriams?

Dirbtinis intelektas, daiktų internetas, protingos medžiagos ir konstrukcijos – pasaulio ir Lietuvos žiniasklaidoje dažnai girdimi terminai, kurie ateityje keis kasdienybe ir dabar turimus įgūdžius. Šis pokytis nebus labai staigus, ypač – statybų industrijoje.

Todėl būsimiems statybos inžinieriams reikės dalyvauti šiame pokytyje ir jį kurti. Jie turės derinti klasikinius projektavimo, statybos ir statinio priežiūros metodus su naujais inovatyviais būdais. Gebėti balansuoti tarp įvairų požiūrį turinčių specialistų, išgirstant skirtingų kartų atstovų argumentus. Specialistai turės ne tik puikiai kompiliuoti kodų eilutes klaviatūros klavišais, bet ir mokėti gerai valdyti popieriaus lapą ir pieštuką.