Į šiuos ir daugiau klausimų abiturientams padės atsakyti žurnalo ekspertai ir savo sričių profesionalai. 

Rubrikoje „Kaip pasirinkti?“

„Kuo būti“ kalbinami pašnekovai – garsūs verslininkai, verslo konsultantai, patyrę psichologai, savo srities profesionalai – dalijasi savo patirtimi, atskleidžia, koks buvo jų kelias nuo pasirinkimo iki šiandieninės situacijos, pataria besirenkantiems profesiją.

Leidinyje rasite ir profesionalių psichologų parengtus testus, kurie padės pamatyti savo galimybes, sužinoti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, padės tobulinti asmenybę bei tinkamai pasirinkti tolimesnį kelią.

Gyvenimas – tai stebuklas

Veikiausiai ne kartą esate girdėję posakį, esą atrask mėgiamą veiklą – ir niekada gyvenime neteks dirbti. Vis dėlto nereikėtų tikėtis, kad vaizdinga frazė veiks paraidžiui. Pasak televizijos žurnalisto, laidų vedėjo Ryčio Zemkausko, tikrovė kur kas sudėtingesnė – ir kur kas stebuklingesnė.

„Gyvenimas yra nuolatinis ieškojimas pusiausvyros tarp to, kas reikia, ir to, kas patinka. Ko gero, išmintinga būtų sugebėti padaryti taip, kad tau patiktų tai, kas reikia, – šyptelėjo pašnekovas. – Pirmas ir svarbiausias patarimas – nesiparinti. Duoti sau laiko. Patarčiau pamėginti išjungti visą pasaulio gausmą ir pasiklausyti, ką aš iš tikro savyje girdžiu.

Ten nieko stebuklingo greičiausiai nebus, ir iš pradžių gali būti net baisoka. Ne skambinti draugui – „kaip manai, ką aš geriausiai moku?“ – tam dar bus laiko – bet pirma pabandyti įsiklausyti į save ir pajausti: ką mano akis, ranka, mintis daro pati, savaime, kas man gerai išeina, kas maloniausia daryti? Ir nuo to pradėti.

Jei nori gyvenime kažką keisti – amžiaus limito nėra

„Labai daug metų man praėjo, kol atradau save. Aš – blogas pavyzdys. Subręsti reikia anksčiau, – tvirtina didžiausią patirtį Dakaro ralyje turintis lietuvis lenktynininkas Antanas Juknevičius. – Aš gal vėliau pradėjau uždavinėti klausimus kuo noriu būti. Labiau vertinu tuos, kurie turi daugiau brandos ir anksti padaro teisingus žingsnius“.

A.Juknevičius lenktyniauti pradėjo 25 metų, jau įgijęs ne tik bakalauro ar magistro diplomus, bet ir turėdamas verslininko patirties.

Svarbiausiose pasaulio automobilių lenktynėse lietuvis sukasi daugiau nei dešimt metų, tačiau pirmosioms varžyboms, kada 1998 metais nusipirko naują automobilį, skaičiuoja du dešimtmečius. Per visus karjeros metus pakeisti septyni šturmanai. Bet didžiausias ir svarbiausias lenktynininko iššūkis visada būna Dakaro lenktynės.

„Nors savo tikslą pasiekiau jau brandžiame amžiuje, bet jaunimui aš esu tas pavyzdys, įrodantis, kad subręsti galima bet kada. Nėra amžiaus limito, jei nori kažką gyvenime keisti. Bet aš nebūčiau anksčiau priėmęs sprendimo. Turi ateiti tam tikras laikas, o mano profesijoje – ir pinigai“, – tvirtina pašnekovas.

Sekite paskui savo svajones

„Išdrįskite išbandyti ir patirti kuo daugiau – tada gyvenimas bus daug įdomesnis“, – pataria pripažintas fotomenininkas, leidėjas, keliautojas, verslininkas, sveikos gyvensenos propaguotojas Marius Jovaiša išgarsėjęs savo fotoalbumu „Neregėta Lietuva“.

„Tai veiklai, kuria tikite, atiduokite visą save, tik, šiukštu, neperženkite savo galimybių ribų, tausokite sveikatą, – pataria daugelyje sričių save išbandęs verslininkas. – Veikdami, siekdami savo svajonių, nepamirškite ir savo artimųjų, nes bendravimas, geri santykiai labai svarbu, o daug mokantis ar dirbant nesunku užmiršti apie svarbiausius gyvenimo dalykus.

Ji įsitikinęs, kad ir skaudžiausios patirtys kažko išmoko, praturtina, užgrūdina ir subrandina. „Jeigu vienas projektas pasiseka, nebūtinai toks sėkmingas bus ir kitas, bet negi tai žinodamas nuleisi rankas ir daugiau nieko nebedarysi. Žinoma, eini į priekį, kuri naujus projektus ir stengiesi tiek, kiek gali. O kai patiri sėkmę, svarbu neužmigti ant laurų“, – sako Marius Jovaiša.

Rubrika „Mėgstamas darbas“

Čia rasite 19 interviu su daug savo srityse pasiekusiais profesionalais. Visi jie pasakoja apie savo profesijas, meilę darbui ir gyvenimą. Nuo ko viskas prasidėjo? Kada suprato, ką jiems veikti? Ar planavo? Kaip jiems sekėsi pasiekti tai, ko pasiekė? Kokia jų darbo kasdienybė? Ką jie gali patarti norintiems dirbti panašų darbą?

Darbas – nematomas, bet labai svarbus

Lietuvoje ir užsienyje pripažinta kino prodiuserė Lineta Mišeikytė sako nuo mažens labai mylėjusi kiną, tačiau nė nesvajojusi dirbti kino pramonėje. Ji teigia, kad šis darbas, nors ir nematomas, tačiau itin atsakingas bei labai įdomus, dovanojantis vertingas patirtis, brangias pažintis, neįkainojamas akimirkas.

Daugiau nei trisdešimt filmų su užsienio partneriais Lietuvoje nufilmavusi L.Mišeikytė pasakoja neturėjusi tikslo tapti kino prodiusere, bet kine lankydavosi dažnai.

L.Mišeikytė sako, kad jos darbas nėra lengvas, bet labai įdomus. „Jis tiks tiems, kurie nepakenčia rutinos, bet mėgsta iššūkius. Kita vertus, ir kine būna rutinos, pavyzdžiui, kelias valandas tenka filmuoti vieną ir tą pačią sceną. Bet kai myli šį darbą, tai neerzina“, – šypsosi pripažinta kino prodiuserė.

Ji sako, kad daugelis iš kino pasaulio pabėga todėl, kad nėra tikslių darbo valandų, nedirbama nuo aštuonių iki penkių. Kai vykdomas projektas, tenka darbuotis ir po keliolika valandų per parą. Kino prodiuserio darbas, pasak savo srities žinovės, – lyg amerikietiški kalneliai, kuriais važinėjant negali žinoti, kur tavęs laukia duobė, o kur pakilimas.

L.Mišeikytė teigia, kad jei žmogus imlus, smalsus bei darbštus, per kelerius metus tikrai gali padaryti karjerą.

Sportas yra malonumas

„Jei prisivalgėt šokolado, savęs bausti treniruotėmis nereikėtų. Judesys negali būti bausmė. Sportas negali būti panaudotas prieš patį žmogų. Sportas yra malonumas. Mūsų sveikata priklauso nuo to, kiek esame fiziškai aktyvūs kasdien“, – tvirtina sveikatingumo trenerė Simona Pajaujienė.

„Aš nerengiu čempionų, o tik gerai besijaučiantį ir gyvenimu besidžiaugiantį žmogų. Toks treneris turi matyti žmogaus visumą“, – sako pašnekovė.

Anot jos, sveikatingumo trenerio misija yra patikrinti žmogaus fizinius gebėjimus. Nuo to priklauso žmogaus psichologija, dvasiniai dalykai.

 „Treneris neturi stovėti šalia ir skaičiuoti jūsų atsispaudimų. Treneris turi nupiešti kryptį. Tai, kas tinka jums, nereiškia, kad tiks kitam žmogui. Kaip kiekvienam darbui arba paslaugai reikalingas specialistas, taip sveikatingumo trenerio misija ir yra padėti atrasti save laimėje“, – tvirtina pašnekovė.

Saldus adrenalino skonis

29-erių Laimonas Choroščia jau spėjo ne tik išmaišyti visą pasaulį – savo gyvybes klaipėdiečiui buvo patikėję grupės „Metallica“ nariai, žymus mados dizaineris Tomas Fordas bei kiti pasaulinio garso verslo, pramogų bei mokslo atstovai. Nebus per skambiai pasakyta, jog nekasdienius nuotykius ir svaiginamas galimybes Laimonui padovanojo jo profesija.

Šiandien L.Choroščia – jauniausias Klaipėdos uosto locmanas. Tačiau iki tol jam teko nueiti vingiuotą, sudėtingą, tačiau labai įdomų savirealizacijos bei tobulėjimo kelią. Klausantis Laimono pasakojimo, nekyla abejonių, jog įspūdingus pasiekimus lėmė ir jo paties atkaklumas, drąsa rizikuoti, neplaukti pasroviui.

„Manau, labai svarbu tikėti savimi, tuo, ką darai, turėti stiprią valią ir nepasiduoti, jei nepasiseks. Ir, žinoma, turi būti disciplinuotas, darbštus, norėti tobulėti, išmokti kažką nauja – bet tai turbūt galioja kiekviename darbe“, – svarstė jūrininkas.

Jauniems žmonėms Laimonas pirmiausia pataria išsigryninti kryptį, būsimo darbo viziją.

Prieš neriant stačia galva į kažkokią sritį, jūrininkas pirmiausia pataria kuo daugiau apie ją sužinoti, pabendrauti su tos profesijos atstovais, o jei įmanoma – ją šiek tiek „pačiupinėti“ ir praktiškai.

Turėkite drąsos pasakyti TAIP

„Šiandien jau nėra didelio skirtumo: 10 darbuotojų, ar 15 tūkstančių. Procesas yra toks pat. Svarbiausia – žmonių komanda, su kuria dirbi. Ir sprendimų matymas penkis žingsnius į priekį. Kitaip nebūsi vadovu. Arba būsi nesėkmingos įmonės vadovu“, – teigia „Maxima LT“ vadovė Kristina Meidė.

Įmonėje – beveik 15 tūkst. darbuotojų. Milžiniška atsakomybė. Už prekes, darbuotojus ir pirkėjus.

„Iš pradžių atsakomybė labai slėgė pečius. Kai suvoki įmonės dydį, reikšmę rinkoje, darbuotojų ir klientų skaičių, prekių įvairovę ir dydį, ta atsakomybė ir tempas gali ir visiškai prispausti“, – teigia pašnekovė ir priduria, kad tik su patirtimi ir praktika ateina sugebėjimas tinkamai reguliuoti procesus.

K. Meidė „Maxima LT“ vadovauja ketvirtus metus. Iki 2017 m. pradžios ji vadovavo „Eurovaistinių“ ir „Euroapotheca“ tinklams. Ką reiškia būti įmonės direktoriumi? Žinoti viską nuo žemiausio laiptelio iki aukščiausio.

„Bet tada mažiau girdi žmones. Didžiausia pamoka man – per mažai klausydavau ir per daug kalbėdavau pati. Atėjus į naują sritį, tu tiesiog neturi ką pasakyti, nes paprasčiausiai trūksta žinių. Todėl pradedi klausyti kitų. Per pirmą pusmetį išmoksti geriau girdėti žmones, nes kiekvienas yra profesionalas. Sprendimus ėmiau daryti tik išklausiusi rizikas ir galimybes“, – tvirtina K. Meidė, vadovaujanti didžiausiai darbo vietų kūrėjai šalyje.

Kad metaliniai paukščiai saugiai skristų

„Lėktuvus galime drąsiai vadinti saugiausia transporto priemone ir taip yra vien dėl nuolatinės akylių ir nagingų mechanikų bei inžinierių priežiūros“, – teigia marijampolietis aviacijos mechanikas Lukas Simonavičius.

Orlaivių mechanikai net ir tada, kai yra paprasti lėktuvo keleiviai, jau nemoka tiesiog laukti pakilimo. Jie apžvelgia salono sienas, langus, įvertina jų būklę, klausosi orlaivio skleidžiamų garsų.

„Tai mums greitai įauga į kraują, nes kasdieniniame darbe privalome itin kruopščiai įvertinti kiekvieną lėktuvo milimetrą, juk nuo to priklauso didelio kiekio žmonių gyvybės, – aiškino L.Simonavičius. – Tačiau tai kartu ir nemonotoniškas, labai įdomus, gerai apmokamas bei nemažai laisvės suteikiantis darbas.“

„Lėktuvų padangėse daugėja ir šios profesijos žmonių reikia daugeliui oro uostuose dirbančių kompanijų. Jie vertinami, todėl gerai apmokamą darbą rasti nėra sudėtinga“, – pastebi L.Simonavičius.

Jis akcentavo, kad renkantis šią specialybę svarbiausia yra mylėti techniką, būti kruopščiam ir atsakingam darant bet kokį, kad ir smulkiausią techninį darbą. Rengiantis stoti į aviacijos inžineriją, būtina gerai mokėti matematiką, kitus tiksliuosius mokslus, bet visi pagrindiniai aviacijos mechaniko įgūdžiai, gebėjimai neišmokstami jokioje mokykloje, tik dirbant oro uostuose.

Kasdien kurianti grožį

Laikydama baigiamuosius mokyklos egzaminus Deimantė Kazėnaitė net įsivaizduoti negalėjo, kad jos gyvenimas taip pakryps, jog po politikos studijų ji stačia galva ners į grožio sritį. Šiandien pripažinta vizažistė džiaugiasi, kad grožio sritis – beribė, kur kasdien galima išmokti ką nors naujo.

Šešerius metus grožio pasaulyje besisukanti D.Kazėnaitė sako, kad ši profesija labai dėkinga: „Dirbant šį darbą mes jokių problemų nesprendžiame, o merginos ir moterys, kurios pas mane ateina, būna nusiteikusios labai pakiliai, džiaugsmingai. Kasdien mano studijoje – šventė! Manau, kad tai manyje įskiepijo neblėstantį pozityvumą. Šia savybe dabar galiu dalintis ir su kitais.“

Šiame darbe, pasak vizažistės, prireiks ir psichologinių žinių. „Gali mokėti padaryti tobuliausią makiažą, tačiau jei nesuprasi, ko klientei labiausiai reikia tuo momentu, nesugebėsi pajausti jos nuotaikos, neįsiklausysi į tikruosius poreikius, gali stipriai prašauti pro šalį“, – apie nematomus darbo aspektus pasakoja Deimantė.

Patirtis iš profesionalų lūpų

Patirtimi dalinsis ir daugiau ne mažiau garsių savo srities specialistų. Kaip atrasti savo pašaukimą, kaip pasirinkti savo tolimesnį profesinį kelią papasakos:

  • garsus Lietuvos alpinistas Vladas Vitkauskas, įkopęs į aukščiausias visų žemynų viršukalnes ir pirmasis pasaulyje iškėlęs jose nacionalinę vėliavą,
  • verslininkas ir investuotojas Marius Jakulis Jason,
  • žinoma radijo laidų vedėja Skaiva Jasevičiūtė,
  • verslo konsultantas, verslininkas Nerius Jasinavičius,
  • psichologė, verslo konsultantė Laura Rimkutė,
  • psichologė Ugnė Juodytė,
  • „CV-Online LT“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė.

Taip pat apie savo specialybės subtilybes pasakos:

  • gydytoja kardiologė Jurgita Plisienė,
  • visame pasaulyje išgarsėjęs startuolis bendrovės „Trafi“ vadovas Martynas Gudonavičius,
  • JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ technologijų direktorius IT specialistas Rimantas Benetis,
  • biomedicinos srities mokslininkė, imunologijos profesorė Aurelija Žvirblienė,
  • vienas garsiausių Lietuvos virtuvės šefų, restoranų „Stebuklai“ ir „Džiaugsmas“ įkūrėjas Martynas Praškevičius,
  • Lietuvos kariuomenės Gedimino štabo bataliono vadas majoras karininkas Egidijus Čiūtas,
  • ekonomikos srities profesionalė, ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka,
  • atsinaujinančių energijos išteklių inžinierius Jonas Vaišnys,
  • „Continental“ gamyklos Kaune sistemų inžinierius Maksimas Sventickij,
  • aplinkos inžinerijos specialistė Loreta Juškaitė,
  • kosmetikos chemikė Virginija Šinkūnaitė,
  • rinkodaros specialistė Inesa Budginė,
  • žinoma Lietuvos dizainerė Monika Kazakevičiūtė-Kriščiūnienė.

Šiais metais taip pat rasite interviu su žurnalo „Kuo būti“ veidu – visiems iš įrašų socialiniuose tinkluose pažįstama Aqva – Akvile Bielo-Petravičiūte.

Testai

Žurnale rasite ir tris naujus testus. Renkantis sau tinkamą karjeros kelią, svarbus pirmas žingsnis – savęs pažinimas. Nuo to, kiek gerai save pažįstame: žinome kas esame, ko norime bei ką galime, priklauso mūsų tolimesni veiksmai. Tad siūlome atlikti 3 testus:

  • Kurį karjeros kelią pasirinkti?
  • Kiek esi linkęs rizikuoti?
  • Kaip pasireiškia jūsų prigimtys?

Naujojo žurnalo „Kuo būti 2020“ ieškokite „Studijų“ parodoje, „Kuo būti“ stende.  

facebook_logoKuo būti