Studentai skatina neskubėti ir išbandyti įvairias veiklas

Galimybė pabendrauti su studentu gali tapti atspirties tašku moksleiviui, dar neapsisprendusiam kokią studijų kryptį rinktis. Studijų parodose dalyvaujantys Kauno kolegijos studentai noriai dalijasi savo patirtimi, istorijomis ir įspūdžiais apie studijas, taip leisdami studijas aukštojoje mokykloje pamatyti jų, studentų, akimis. Be to, ryšys tarp esamo ir būsimo studento užsimezga greičiau, jiems lengviau suprasti vienas kitą.

„Studentų įspūdžiai yra „šviežiausi“. Jiems lengva prieiti prie moksleivio, jį suprasti bei jam patarti, kadangi studentai patys neseniai priiminėjo sprendimus, panašius į tuos, kuriuos jau greitai turės priimti į studijų parodą atėjęs moksleivis. Tos pačios kartos atstovai žymiai geriau supranta dabartinius moksleivius, kuo jie gyvena, tad nesunku užmegzti abipusį ir vertingą pokalbį, – kalbėjo Kauno kolegijos studentė ir Priėmimo skyriaus specialistė Izabelė Rainytė.

Į klausimą, ką patartų abiturientui, nežinančiam kokią studijų programą rinktis, I. Rainytė siūlo neskubėti: „Reikėtų įvertinti savo galimybes, apsvarstyti, ar verta skubėti ir iškart stoti į aukštąją mokyklą. Yra daugybė kitų pasirinkimų: savanorystė, įvairūs renginiai ir kt., padedantys įvertinti kas moksleiviui patinka ir sekasi. Todėl svarbiausia – neskubėti, išbandyti jėgas įvairiose veiklose.“

Multimedijos technologijas Kauno kolegijoje studijuojantis Martynas Jurgutis drąsina moksleivius nebijoti išbandyti save įvairiose veiklose: „Patarčiau rinktis atsakingai, nepraleisti galimybės savanoriauti, nes taip galima iš labai arti susipažinti su darbo pobūdžiu. Atradus dominančią sritį tampa daug lengviau pasirinkti studijų programą ir kryptingai siekti savo tikslo.“ Pats apie chirurgiją galvojęs M. Jurgutis prisiminė, kas nulėmė jo pasirinkimą: „Besimokydamas 10-oje klasėje norėjau būti chirurgu, tačiau pasibaigus 11-tos klasės mokslo metams išvykau savanoriauti į stovyklą ir ten atradau dabar jau geriausią draugą – fotoaparatą. Niekas nemokėjo juo naudotis, o aš buvau tas, kuris priima naujus iššūkius – išmokau juo naudotis, stovyklos metu filmavau, montavau vaizdo įrašus, man tai labai patiko ir nuo tada aš sėkmingai filmuoju ir fotografuoju vestuves. Nuo chirurgijos perėjau prie multimedijos technologijų ir jei tada nebūčiau paėmęs į rankas fotoaparato, tai galbūt ir nebūčiau patyręs tos laimės, kurią patiriu dabar filmuodamas ir fotografuodamas.“

Svarbiausia – savianalizė

Tarptautinės personalo atrankos įmonės UAB „Headex“ projektų vystymo vadovė Jolanta Mizeikytė dėl savo profesinio kelio neapsisprendusiam moksleiviui pataria pabandyti suderinti tris elementus: „Jei moksleiviui pavyktų suderinti tris dedamąsias: ko aš noriu, ką aš galiu ir ko man reikia – tai būtų idealiausias atsakymas karjeros pasirinkimo kryžkelėje. Į šiuos klausimus atsakymą rasti padeda gili savianalizė, atkreipiant dėmesį į asmenines savybes, norus ir pomėgius. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į ateities perspektyvas, t. y. kur aš save įsivaizduoju po kelerių metų.“

Karjeros valdymą Kauno kolegijoje dėstanti J. Mizeikytė skatina moksleivius būti smalsiais, domėtis visomis galimybėmis, išgirsti kuo daugiau nuomonių: „Nereikia pamiršti ir šeimos narių, draugų patarimų, apsilankyti karjeros mugėse, susipažinti su dominančių mokymo įstaigų studijų programomis, lyginti kelių mokymosi įstaigų panašias ar identiškas studijų programas, dalyvauti atvirų durų renginiuose konkrečiose mokymosi įstaigose, atlikti asmenybės testus“. Tačiau specialistė pataria nepamiršti atsižvelgti ir į darbo rinkos tendencijas: kokių darbuotojų trūksta ar trūks ateityje, kokie reikalavimai jiems keliami.

„Ir net jei po viso to moksleivis vis dar neatranda savo profesinio kelio, tuomet rekomenduočiau pabendrauti su karjeros konsultantais, kurie, tikėtina, tiesaus atsakymo nepateiks, bet išgrynins savybes, kurių pagalba moksleivis galės priimti sprendimus“, – patarimais dalijasi J. Mizeikytė.

Išsiskirti padės unikalumas

Nepaisant to, kad studijų programos ar aukštosios mokyklos pasirinkimas yra vienas atsakingiausių abituriento žingsnių, J. Mizeikytė skatina nebijoti klysti: „Reikia nepamiršti, kad mokymosi įstaigos ir studijų programos pasirinkimas – tai svarbus sprendimas, siejamas su atsakomybe. Rizika pasirinkti netinkamą profesiją visgi išlieka, tačiau to bijoti tikrai nereikia: paprastai tokiu atveju mokymo įstaigos studentui suteikia galimybę tęsti studijas kitoje studijų programoje.“

Karjeros valdymo discipliną studentams dėstanti J. Mizeikytė taip pat pabrėžia, kad išgirdus patarimus ir surinkus reikiamą informaciją, sprendimą moksleivis turėtų priimti savarankiškai, o pasirinkęs savo profesinį kelią – išlikti unikaliu: „Laimingas bus tas moksleivis, kuris pats savarankiškai gebės priimti sprendimą. Svarbu, kad šis sprendimas nebūtų pagrįstas spontaniškomis emocijomis ar mažai pagrįstais faktais, tokiais, kaip noras toliau mokytis su draugu, net jei pomėgiai, asmeninės savybės ar gebėjimai labai skiriasi. Nors, tenka pripažinti, pasitaiko ir išimčių. Taip pat labai svarbu nebijoti būti savimi – unikaliu ir išskirtiniu. Būtent tokias asmenybes iškart pastebi mokymo įstaigos darbuotojai ir darbdaviai.“