„Atsisakoma pernai įvestos naujovės – nebebus skaičiuojamas trijų privalomų egzaminų balų aritmetinis vidurkis“, – BNS atsiųstame komentare teigia švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas.

Pernai pirmą kartą reikalauta, kad stojančiųjų į universitetus privalomųjų egzaminų vidurkis būtų ne mažesnis negu 40, o stojančiųjų į kolegijas – ne mažesnis negu 25.

Viceministras teigia, jog kriterijai supaprastinti atsižvelgiant į aukštųjų mokyklų siūlymus bei studentų atsiliepimus.

Kritikai teigia, jog ši tvarka apsunkins studentų pritraukimą į kolegijas ir numuš aukštojo mokslo kokybę.

Ministerija: plečiamos pasirinkimo galimybės

Vasario pradžioje ministro pasirašytame įsakyme nurodoma, jog nuo 2020 metų į aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas pretenduojantiems asmenims numatomi minimalūs rodikliai – būti išlaikius lietuvių ir užsienio kalbų valstybinius brandos egzaminus, taip pat matematikos egzaminą, išskyrus stojantiems į menų studijų kryptis, kuriose matematikos nereikalaujama.

2021 metais vietoje užsienio kalbos reikės išlaikyti vieną stojančiojo laisvai pasirenkamą valstybinį brandos egzaminą.

Taip pat numatyti penki dalykai, kurių geriausių metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveiko skaičiaus, turi būti ne mažesnis negu septyni, jeigu asmuo pretenduoja studijuoti universitete, ir ne mažesnis negu šeši, jeigu asmuo pretenduoja studijuoti kolegijoje.