Tiesa, pirmadienio ryte švietimo ministras Algirdas Monkevičius teigęs, kad ministerija svarsto ir galimybę sutrumpinti mokslo metus bei nutraukti nuotolinį mokymąsi, tą pačią dieną popiet, Vyriausybės spaudos konferencijos metu, jau sakė, kad buvo ne taip suprastas. „Nemanau, kad ją reikėtų svarstyti rimtai (alternatyvą anksčiau laiko pabaigti mokslo metus – aut. past.). Aš tik paminėjau, kad kai kurios kitos šalys taip daro. Pats asmeniškai manau, kad mes neturėtume eiti tuo keliu. Turime galvoti, kaip padaryti, kad moksleiviai būtų užimti, nes kitu atveju tai būtų problema, jei vaikai ilgą laiką nieko neveiktų“, – sakė A.Monkevičius. 
 

„Visų žiniai – mokslo metai nebus nutraukiami“

Galbūt ministras iš tiesų pirmadienio rytą, vos ėmus „lūžti“ mokymosi platformoms, netiksliai formulavo mintis ar buvo ne taip suprastas, o gal nuomonę pakeisti privertė ir aktyvi mokslo bendruomenės reakcija į paleistą „antį“ bei gaisrą puolęs gesinti Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis. „Visų žiniai – mokslo metai nebus nutraukiami“, – „feisbuke“ suskubo raminti mokslo bendruomenę Vyriausybės vadovas po „ne taip suprasto“ ministro pasisakymo.

Taigi, Vyriausybės vadovas patikino, kad nuotolinis mokymasis ir apskritai mokslo metai nebus nutraukiami. Debesys čia išsklaidyti.

Kokias pamokas per pirmąją mokslų dieną išmoko mokyklos? Kaip vyko pirmoji nuotolinių mokslų diena? Ir kam turėtų nusiteikti moksleiviai?
 

Nenori likti „užribyje“

Dauguma kalbintų mokytojų pasakojo, kad pirmąją nuotolinio mokymosi dieną lūžo „Edukos dienynas“ ir „Tamo“, tačiau mokymosi procesas su moksleiviais ganėtinai sėkmingai vyko naujai pasirinktose platformose: „Zoom“, „Google Classroom“ ar net uždarose „Feisbuko“ grupėse. Tad mokytojams pavyko išdėstyti pamokas, priklausomai nuo to, ar jie prisirišo prie „žinomų“ instrumentų, ar rinkosi naujus.

Kėdainių rajono, Dotnuvos pagrindinės mokyklos direktorius Liudas Tauginas pasakojo, kad savo mokykloje su mokytojais buvo sutarę „pernelyg nešokti“ į naujas platformas bei programas, užduotis ketinta pateikti mokiniams per „Eduka dienyną“. Tačiau pirmadienį ryte ši sistema strigo.

„Jei įprastai kiekvieną rytą prie sistemos jungdavosi 30 mūsų mokyklos mokytojų, tai šiandien tą patį bandė padaryti ir daugiau nei 300 mūsų mokinių. Ir tai darėme ne tik mes, bet ir visos mokyklos. Natūralu, kad srautas išaugo, ir sistema neatlaikė, ir sunkiai tikėtina, kad į vakarą tai sutvarkys“, – pasakojo mokyklos direktorius.

„Žinoma, galima būtų kažkiek išsklaidyti srautus keičiant prisijungimo laiką atskirom klasėm, ar pateikiant užduotis ne dienai, o savaitei. Tačiau turime patirties su „Eduka dienynu“, kad atliekant keitimus (pavyzdžiui, keičiant pamokų laiką ar kt.), duomenys sistemoje apskritai išnyksta, ir po to tenka ilgai dirbti, kol jie yra „atstatomi“. Taip jau buvo mums atsitikę su technologijų pamokomis, kai išdėstėme kursą per vieną semestrą, o antrą norėjom atšaukti. Kai tą pabandėme padaryti, duomenys dingo“, – pasakojo L.Tauginas. Todėl, pasak jo, Dotnuvos mokykla, prasidėjus nuotoliniam mokymui, kol kas tvarkaraščio nekeitė.

Pasak Liudo Taugino, „susidūrus su nuotolinio mokymo iššūkiais, norėtųsi bendrų sprendimų visoms Lietuvos mokykloms, kad nuotolinio mokymo reikalai nebūtų palikti vien atskirų mokyklų ar mokytojų „išradingumui“. 

„Dabar yra taip, kad viena mokykla ar atskiri mokytojai ras būdą, kaip perduoti informaciją mokiniams, kaip geriau organizuoti mokymo procesą ir „nueis“, o kitos mokyklos liks šalikelėje, nes tie mokytojai turi mažiau žinių kaip tą padaryti ir negali šioje srityje rungtyniauti su informatikos specialistais“, – sakė mokyklos direktorius.
 

Nors „oficialūs dienynai“ lūžo, bet tai puiki terpė naujoms idėjoms 

Tuo tarpu Vilniaus Taikos progimnazijos istorijos ir etikos mokytojas bei mokslų daktaras Algis Bitautas teigė, kad nors „oficialūs dienynai“ kurį laiką lūžo, apskritai ši nuotolinio mokymosi situacija yra „puiki terpė pasireikšti kūrybiškiems mokytojams bei moksleiviams, kurie turi daug pasiūlymų mokytojams“.

A.Bitautas sakė, kad nors „Tamo dienynas“ yra oficiali platforma, kur reikia suvesti rezultatus, tačiau užduotis pateikti bei pamokas pravesti galima ir kitose platformose, o po to visus duomenis suvesti į „oficialų“ dienyną – tuo metu, kai „pavyks prie jo prisijungti“. Jis pasakojo, kad savaitgalį prieš nuotolinio mokymo pradžią dauguma jo pažįstamų mokytojų derinosi su moksleiviais ir kūrė grupes „feisbuke“ (kai kurie iš moksleivių net neturėjo profilių šiame socialiniame tinkle, ir susikūrė juos specialiai mokymuisi), planavo, kaip keisis informacija ir teiks užduotis. Ir daugumai viskas puikiai pavyko.
 

„Zoom“ nestrigo, siūlė naudoti ir „Instagramas“ ar net „TikTok“

Pats A.Bitautas organizavo pamokas per „Zoom“ platformą, ir pirmadienį nestrigo nei ji, nei elektroninis paštas, kuriuo taip pat galima bendrauti su savo moksleiviais.

„Moksleiviai per dvi savaites taip pat jaučiasi išsisėdėję, jie reiškia iniciatyvą, patys siūlo jiems žinomas, tarp jaunimo populiaresnes programas – pavyzdžiui, man mokiniai pasiūlė tokias mažiau tarp mokytojų žinomas socialinių tinklų platformas kaip „Instagramas“ ar „TikTok“. Moksleiviai pasiilgę bendravimo, jie nori mokytis. Jie netgi nori gauti daugiau užduočių į priekį, prašo jų iš karto savaitei“, – dalinosi įspūdžiais A.Bitautas. Pasak jo, „Dauguma Vilniaus moksleivių įpratę prie įvairių veiklų, jie po pamokų turėdavo įvairių užsiėmimų, todėl dabar noriai leidosi į nuotolinio mokymosi veiklas ir yra labai iniciatyvūs“.

Paklaustas, ką daryti rajonų mokykloms, kurios gauna mažiau pagalbos iš aplinkos ir baiminasi, kad bus paliktos „nuošalyje“, A.Bitautas sakė: „Su šia nuotolinio mokymosi situacija išryškėjo sisteminės ydos. Vilniaus savivaldybė, vos pasklidus žiniai apie tai, kad teks mokytis nuotoliniu būdu, greitai sukūrė  specialistų grupę, dalinosi patarimais ir nuorodomis. Pagalbos buvo pakankamai, viskas priklausė nuo to, kiek iš to pasiimi ar nepasiimi. Na, o vietinėse bendruomenėse, kuriose to nevyko, turi kilti iniciatyvos iš apačios, turi telktis žmonės, vedami visuomeniškumo ir bendruomeniškumo, kurie nori padėti mokykloms“. Pasak jo, čia gali būti pasitelkti ir vietiniai informacinių technologijų mokytojai, ir galbūt netgi tas mokyklas baigę mokiniai, kurie šiuo metu jau yra įgiję daugiau žinių ir gali padėti.

„Svarbiausia nestresuoti, imtis švietimo lyderystės ir tęsti mokslo metus nuotoliniu būdu“, – sakė A.Bitautas.

„Žinoma, tokie švietimo ministro pasisakymai pirmąją nuotolinio mokymosi dieną (apie galimai anksčiau laiko nutrauksiamus mokslo metus – aut.past.) – nei padrąsinantys, nei korektiški. Tokioje situacijoje reikėtų padėkoti visiems sunkiai besiruošusiems pedagogams, įkvėpti juos ir paskatinti, padrąsinti ir moksleivius, pagaliau rodyti sektinus pavyzdžius, kurių tikrai yra daug“, –  sakė A.Bitautas.
 

Moksleiviams – gyvenimiški egzaminai

Tuo tarpu moksleiviams ši situacija yra tarsi gyvenimiški egzaminai, mano istorijos ir etikos mokytojas.

„Dažnai yra sakoma, kad mokykla nepakankamai paruošia moksleivius realiam gyvenimui. O ir egzaminai, kokie dabar yra, neparodo nei brandos, nei žinių. Tad ši situacija, kokia yra dabar, gali būti ta akimirka, kad sustotume, susimąstytume ką darom, kur einam, atsirinktume kas yra svarbu. Suprantu, kad moksleiviams yra neramu, tačiau per tokias gyvenimiškas situacijas jauni žmonės mokosi kritiškai vertinti vykstančius procesus. O baigę mokyklą jie, manau, prisimins mokytojus asmenybes, prisimins, kokius išmoko svarbius dalykus, kurių gal net nebuvo programoje“, –  dėstė istorijos ir etikos mokytojas A.Bitautas.
 

Geras laikas užkamšyti savo literatūros spragas

Vilniaus Taikos progimnazijos mokytojas karantino metu siūlo moksleiviams nesusikoncentruoti tik į mokslus pagal programas.

„Rekomenduočiau kuo daugiau laiko skirti savišvietai, juk karantinas pats geriausias būdas užkamšyti savo literatūros spragas. Kiek iš mūsų yra perskaitę Michailą Bulgakovą, Fiodorą Dostojevskį bei Aleksandrą Solženicyną (rusiškai rašę rašytojai); Stefaną Cveigą, Giunterį Grasą ar Hermaną Hesę (rašytojai, rašę vokiečių kalba); Rėjų Bredberį, Viljamą Goldingą ir Ernestą Hemingvėjų (rašytojai iš anglosaksiškų kraštų); Albertą Kamiu, Antuaną de Sent-Egziuperi, ir Viktorą Hugo (prancūzų rašytojai); Česlovą Milošą ir Vitoldą Gombrovičių (rašė lenkiškai)? Nepretenduoju į chrestomatinį skaitytinų autorių sąrašą, tačiau siūlyčiau atkreipti dėmesį į šiuos rašytojus. Gal rekomenduoti kiek rizikinga, tačiau tinkamesnio meto perskaityti Albero Kamiu romaną „Maras“, atsižvelgiant į dabartinių aktualijų sukeltas aplinkybes, turbūt niekada nebus“, – sakė A.Bitautas.

„Savo išgyvenimus ir jausmus karantino metu rašykite į dienoraštį. Bus vertingas šaltinis ateityje ne tik Jūsų vaikams, bet gal ir mums visiems. Skirkite laiko geram kinui („Kino pavasario" filmai tam kaip tik). Neužmirškit sporto, kiek galite namų sąlygomis darykit pratimus stiprinti imunitetui ir kvieskit tai daryti Jūsų šeimą“, –  ragino istorijos ir etikos mokytojas ir kvietė visus karantino metu „išlikti ramiems ir pozityviems“.

 

Taip pat skaitykite: 

Sprendimai dėl brandos egzaminų – iki balandžio 17 d. :>>>>

https://www.kurstoti.lt/s/9887/sprendimai-del-brandos-egzaminu-iki-balandzio-17-d

 

2020 m. Konkursinio balo skaičiuoklė, čia: >>> https://www.kurstoti.lt/kbs#/