Suprantama, kad renkantis profesiją, dažnai lemia visai ne praktiniai „pasimatavimai“, ar ta profesija bus stabili ir praktiška. Jeigu taip būtų, tai visi klausytume savo močiučių ir stotume mokytis siuvėjos (-o) amato („kaip būtų gerai, visada galėtum mane „apsiūti“, – sakydavo mano močiutė, ir aš taip iš karto „įsivaizduodavau“, kaip siuvu mezginukus ant „padalkų“) arba studijuotume mediciną (irgi tik tam, kad galėtume gydyti visą giminę). Pasirinkimą turbūt lemia ne vien praktiškumas – renkamės tai, kas mus įkvepia, sritį, kurį mums atrodo įdomi ir kur norėtume save išbandyti.

Tačiau galime bent pabandyti pažiūrėti į profesijas ir tokiu kampu – kurios yra stabiliausios neramumų metu, kurių nenužudo net virusai.

Čia 7 tokios profesijos:

1. Medikai. Na, čia akivaizdu. Žmonės serga, nepaisant ekonominių krizių, ir jie dar labiau serga epidemijų ir karo metu. Todėl dažniausiai gydytojų, medicinos seselių ir kito medicinos personalo „darbo kėdžių“ krizės nepaliečia. Išimtis čia odontologai ir plastikos chirurgija – kai krizės metu sumažėja perkamoji galia, klientai dažniausia „grožio procedūras“ atideda geresniems laikams.

Plačiau apie mediko profesiją rašome čia: http://www.kurstoti.lt/s/9876/7-dalykai-kuriuos-turi-zinoti-jei-galvoji-apie-mediko-profesija

2. Socialiniai darbuotojai. Tai specialistai, kurių darbas – padėti vyresnio amžiaus žmonėms, šeimoms, turinčioms problemų, ir kitoms socialiai jautresnėms visuomenės grupėms. Ekonominių krizių atvejais šiems žmonėms tos pagalbos reikia dar daugiau, ir socialiai jautrių gyventojų skaičius išauga. Kadangi socialiniai darbuotojai dažniausiai yra išlaikomi valstybinio sektoriaus, jų algos paprastai būna saugios (nors konkrečiai Lietuvoje jos sąlyginai mažos). Šis darbas tikrai ne visiems, jam reikia daug empatijos ir motyvacijos (noro būti naudingam, padėti).

3. Teisės specialistai. Pradedant notarais, baigiant teisėjais ir advokatais – praktiškai beveik visas teisės darbuotojų sektorius išlaiko savo darbus ekonominių krizių metu. Ir krizių metu žmonės sudarinėja testamentus, įmonės bei gyventojai skolinasi, vyksta teismai (karantino metu kai kurios paslaugos gal ir sustoja, bet iškart po karantino jos ir vėl atgys – kitaip nei kai kurie kiti darbai).

4. Jėgos struktūros. Kalbame apie policiją, kariuomenę ir t.t. Yra tyrimų, kurie teigia, kad ekonominių krizių bei įvairių neramumų metu nusikalstamumas išauga. Tad policija negali „mesti darbų“. Na, o didesnių suiručių atveju jiems darbo dar daugiau – tenka įvesti papildomas saugumo priemones ir prižiūrėti jų vykdymą.

5. Buhalterijos specialistai. Ar geri laikai šalyje, ar blogi, buhalterijos specialistai visuomet reikalingi. Ekonominių krizių metu įmonės vis tiek turi mokėti mokesčius (arba perskaičiuoti jų atidėjimus), mokėti atlyginimus (arba išeitines kompensacijas ir atostoginius atleidžiamiems darbuotojams) ir t.t. Žodžiu, leisime sau pajuokauti, kad buhalteriai net ir nuostolių laikais turi skaičiuoti nuostolius, ir darbo turi vis tiek J.

6. Gaisrininkai. Ne veltui yra toks posakis „gesinti gaisrus“, kai kalbame visai ne apie gaisrą, o apie kažkokį skubų, „degantį“ darbą“. „Gesinti gaisrus“ reiškia neatidėliotina prioritetą – tai, ką reikia daryti tuoj pat, anksčiau negu bet ką kitą. Kartu šis posakis vaizdžiai parodo, kad gaisrininko profesija būtent tokia „neatidėliotina“ ir yra – šių darbų neatidėsi „po krizės“, „kai karantinas pasibaigs“ ir t.t. Tad, kol bus gaisrai, bus ir gaisrininkai. Gal ir proziška, bet tiesa.

7. Laidojimo paslaugų specialistai. Atsiprašau, kad čia toks „juodesnis“. Tačiau žmonės miršta nepriklausomai nuo to, ar ekonomika auga 5 procentais, ar tuo pačiu dydžiu smunka. Žinoma, ekonominės krizės metu mirusiojo artimieji gali parinkti pigesnį karstą ar urną, tačiau žmonijos kultūra jau tokia – visais, dar neatmenamais, laikais laidojimo papročiai buvo bene svarbiausi žmonijos gyvenime, ir norim sutikti su tuo, ar ne – jie vis dar išlieka svarbūs.

Žinoma, priklausomai nuo krizės ar neramumų pobūdžio, šis sąrašas gali būti plečiamas ir koreguojamas. Ekonominių sunkumų metu tebelieka sąlyginai „saugios“ ir tokios profesijos, kaip pedagogai ar komunalinių paslaugų ūkyje dirbantys darbuotojai. Epidemijų ir karantino atveju, kaip dabar matome, labai svarbi tampa IT sfera (mobilusis bei interneto ryšys, įvairių bendravimo ir darbo platformų kūrėjai). Karo atveju sąrašas gerokai susiaurėja, ir svarbiausi tampa „išgyvenimo“ paslaugų teikėjai – ūkininkai, tiekiantys maistą, medikai, karo pramonė ir t.t.

Visiems gyvenimo atvejams nepasiruoši ir turbūt nėra tokio tikslo. Tad ir jūsų profesija nebūtinai bus tokia, kuri duos jums „duonos“ ir karo atveju. Turbūt svarbiausia yra lankstumas ir supratimas – kad ir ką bepasirinktumėte studijuoti, tai nebūtinai turi būti „visam gyvenimui“. Svarbu neprarasti noro mokytis ir ieškoti – šiais laikais profesija jau nėra „štampas“ visam gyvenimui. Pasaulis keičiasi ir žmogus gali keistis su juo.

Jei dar ne iki galo aišku „Kuo būti“ – siūlome į sekantį apsipirkimo prekybos centre sąrašą įtraukti ir žurnalą KUO BŪTI 2020 –

žurnale rasite garsių verslininkų, patyrusių psichologų, konsultantų, daug savo srityse pasiekusių žmonių patarimų – kaip rinktis specialybę ir gyvenimo kelią. Atviri interviu – gyvos žmonių istorijos – koks buvo jų kelias, ką dirbą, kas sunku, kas lengva, kiek uždirba ir kaip jie suprato KUO BŪTI. 

 

2020 m. Konkursinio balo skaičiuoklė: >>> https://www.kurstoti.lt/kbs#/


Straipsnio autorė: Žydronė Lukštytė