„Šviesoje yra tiek daug informacijos, kurios šiuo metu nefiksuoja mobiliųjų telefonų kameros, bet kurią būtų galima užfiksuoti vaizdo sistemomis, veikiančiomis metamedžiagų pagrindu. Prieiga prie šios papildomos informacijos gali pakeisti mūsų požiūrį į gaunamų vaizdų apdorojimą. Pavyzdžiui, jei skundžiatės dėl savo odos būklės, iš paprasto mobiliojo telefono vaizdo kameros būtų galima gauti optinę informaciją apie odą bei panaudoti geriau ją įvertinant“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros profesorė doc. dr. Tatjana Gric.

Metamedžiagos yra perspektyvios dėl kelių priežasčių. „Visų pirma, metamedžiagos suteikia išskirtinę galimybę esamus optinius prietaisus sumažinimą iki sunkiai suvokiamų apimčių, pavyzdžiui, mes galime padaryti akinių lęšį 100 kartų plonesnį už plaukų sruogą. Tai suteikia galimybę paversti tradiciškai didelių gabaritų optines sistemas į ypač miniatiūrinius jų analogus“, – pasakoja T. Gric. Metamedžiagos gali būti pritaikytos siekiant išgauti naujas savybes, kurios šiuo metu nėra prieinamos naudojant esamą optinę aparatūrą. Tokiu būdu yra projektuojamos visiškai naujos optinės sistemos.

Kas yra tos metamedžiagos ir kaip jos atsirado? „20 amžiuje, prieš atsirandant kabeliui ir palydovui, televizoriai turėjo metalines antenas. Turbūt daugelis iš mūsų dar prisimena, kaip ekrane matomą neaiškų vaizdą tekdavo taisyti fiziškai keičiant antenos padėtį, sukonfigūruojant jos geometriją. Tokios antenos buvo sukurtos radijo bangoms, o jų ilgis buvo nuo 1 centimetro iki 1 metro. Dabar mokslininkai dirba kurdami nanoskalės antenas, galinčias reaguoti į matomą šviesą, kurios bangos ilgis būtų nuo 400 iki 700 nanometrų, arba infraraudonąją šviesą, kai bangos ilgiai yra mikrono eilės“, – pasakoja VGTU Elektronikos fakulteto atstovė.

Pasak jos, konfigūruojant šių antenų geometriją atskirai ir rinkiniais galima suprojektuoti sistemas, kurios gali sąveikauti su šviesa ir ja manipuliuoti visiškai naujais būdais. Šios mažos antenos yra daugybę kartų mažesnės nei televizoriaus antenos. Laimei, per pastarąjį pusmetį sukūrus modernią elektroninių integrinių grandynų platformą, atsirado brandūs technologiniai procesai, kurie gali padėti apibrėžti nanoskalės ypatybes. Mokslininkai taiko unikalias modeliavimo technologijas siekdami sukurti šias nanoskalės antenas.

Metamedžiagas ir daugelį kitų inovacijų bei jų pritaikymo būdus tiria elektronikos inžinieriai bei juos darbo rinkai ruošiantys VGTU Elektronikos fakulteto mokslininkai. VGTU Elektronikos fakulteto siūlomose studijų programose ruošiami inžinieriai-elektronikai, gebantys kurti, diegti, tirti, tobulinti ir aptarnauti modernias elektronines sistemas, skirtas pramonei, medicinai, apsaugai ir logistikai, komunikacijų sistemoms, karinei technikai. Kvalifikuoti specialistai, geba kurti naujus procesus, paslaugas ar produktus, galinčius konkuruoti bei prisitaikyti prie besikeičiančių darbo rinkos sąlygų ar visuomenės poreikių.