Nors laikantiems valstybinį brandos egzaminą buvo skirta keturios valandos, tačiau jau apie vidurdienį vienas po kito iš Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos pradėjo išeidinėti abiturientai. Čia egzaminą laikę Užupio gimnazijos abiturientai vienbalsiai sakė, kad nebuvo taip blogai, kaip jie tikėjosi.
Tačiau kviečiame išgirsti ir kitą pusę – mokytojus t.y. Lietuvos respublikos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos LKLMS prezidentę Nijolę Bartašiūnienę, kuri išdėstė savo nuomonę apie lietuvių kalbos egzaminą.
Didžiąją dalį autorių pataikė
„Lyginant su praėjusiais metais, tai tikrai šių metų egzaminas buvo dėkingesnis, nes temos nebuvo periferinės. Šiais metais jos buvo aktualios, svarbios, į jas tu kreipi dėmesį ir jos nesusietos su vienu kūriniu. Ir probleminiu aspektu jos visai neblogos, o juo labiau, kad mes tikėjomės tam tikrų autorių. Didžiąją dalį tų autorių mes pataikėme, kas labai džiugina“, – po egzamino sakė Vilniaus Užupio gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas Alius Avčininkas.
A.Avčininkas pasakojo, kad nors ir buvo tikėtasi Šatrijos Raganos, tačiau jos teminis aspektas egzamine siauresnis ir kiek netikėtas. Panašiai nutiko ir su Česlovu Milošu: galbūt buvo labiau orientuotas į biografinį kontekstą, į esę ar publicistikos darbus. „Taip pat su Maironio eilėraščiu, kad tema – Vilnius. Būtent jo vienas tik tekstas tinka, nors egzaminų programoje tai buvo kaip rekomenduojamas kūrinys. Jei tu nepraėjai šio teksto, kuris iš esmės, nėra privalomas, tai tu neparašysi. Čia ir atsiranda niuansų, kur bando „pagauti“ NEC. Bet visumoje tai džiaugiamės, kad egzamino temos nebuvo siauros ir tokios, į kurias nebūtų kreipiamas dėmesys“, – teigė mokytojas.
Temos suprantamos ir lauktos
„Tai nebe pirmas egzaminas, tai kuo toliau, tuo lengviau darosi. Ačiū, Dievui, kad baigėsi, nes nebereikės apie tuos kūrinius galvoti“, – iš karto po egzamino sakė Justė. Abiturientė teigė, kad palyginus su praėjusiais metais, temos buvo žymiai normalesnės t.y. jos buvo suprantamos, nes praėjusiais metais buvo kilęs šaršalas, nes laikantieji nesuprato sąvokų temose.
„Šiais metais viskas buvo aiškiai parašyta, autoriai parinkti tie, kuriuos prognozavo mokytojai“, – sakė Užupio gimnazijos abiturientė.
Rinkosi samprotavimo rašinį apie ramybę
Mergina pasakojo, kad pasirinko temą „Kas teikia ramybę“, prie jos prisiminė autorius: Antaną Baranauską, Juozą Tumą- Vaižgantą, o kitos temos buvusios: „Kodėl svarbi yra kilmė?“, „Vilniaus miesto reikšmė literatūroje“. Antros literatūrinio rašinio temos ji nepamena, nes nebuvo aktualu. Taip pat ji pastebėjo, kad tema apie Vilnių nėra sunki ne vilniečiams, tačiau autoriai, kurie buvo priskirti – labai nepalankūs, mat jie buvo tie paskutiniai, kuriuos „prabėgomis“ teko peržiūrėti.
„Visus metus buvau „prakeiktas“ žmogus, kuris gaudavo iš rašinio darbų septynetus: nesvarbu, ar mokydavausi, ar ne. Tai todėl ir dabar tikiuosi bent 70 proc. Laikau egzaminą vien dėl to, kad jis privalomas, tačiau su lietuvių kalba savo ateities nesiesiu. Jau esu įstojusi į užsienį“, – sakė Justė.
Jaudulys prieš egzaminą
„Jaučiausi gan įsitempusi prieš egzaminą, šiek tiek parinausi, nes labai nerimavau, naktį sunku buvo užmigti, bet dabar atėjo toks palengvėjimas. Taip pat rinkausi temą, kas teikia žmogui ramybę. Manau, kad tai universali tema. Autoriai: Biliūnas, Vaižgantas, Aistis. Pati rėmiausi Biliūnu ir dar įdėjau Škėmą“, – pasakojo kita Užupio gimnazijos abiturientė.
Nors prieš egzaminus buvo daug kalbėta su mokytojais ir bandome spėti, kas gali būti šių metų egzamine, bet deja, nei temos apie šeimą, nei apie patriotiškumą nebuvo. Mergina teigė, kad tikrai buvo šioks toks šokas, kai pamatė temą apie Vilnių, nes prie šios temos buvo parašyta ir Vaičiūnaitės pavardė, o jos kaip tik nemokėjo. „Tada pamačiau samprotavimo temas ir pagalvojau, kad bus gerai“, – sakė Kotryna.
Prieš egzaminą nusprendžia apie rašinio tipą
Mergina atvira, kad abiturientai jau prieš egzaminą nusprendžia, kokio tipo rašinį rašys ir nesimėto. „Dažniausiai pasirenka tą, kurį geriau moka rašyti. Nesinori, juk egzamine savęs išbandyti, kad jei tavo „arkliukas“ niekada nebuvo literatūrinio tipo rašiniai, tai vietoj samprotavimo pasirinkti pastarąjį“ , – sakė Kotryna, kuri iš egzamino taip pat tikisi bent 70 proc.
Literatūriniam rašiniui – ne
Aušra iš Užupio gimnazijos kaip ir kolegės pasirinko temą apie tai, kas teikia žmogui ramybę. „Manau, kad tai buvo lengviausia egzamino tema: ne dėl autorių, bet šiaip pagalvojau, kad turėčiau ką ja pasakyti ir nėra sudėtinga“, – sakė abiturientė.
Paklausta, kokia tema jai pasirodė sudėtingiausia, net negalėjo pasakyti, nes iš streso negalėjo prisiminti. Tačiau ji atviravo, kad iš karto atmetė literatūrinio tipo rašinio temas. Kodėl? „Rašant reikia labai tiksliai žinoti kūrinius, su visomis detalėmis. Net mokytojos nerekomenduoja rinktis literatūrinio tipo rašinių, nes samprotavimo rašinyje tau tereikia žinoti kūrinio esmę, o visą kitą gali pats kurti ir parašyti savo nuomonę“, – pasakojo Aušra.
Paklausta, o kiek gi tikisi iš egzamino, mergina juokėsi: „Net neįsivaizduoju, sunku pasakyti. Mokykloje turėjau penkis, tačiau manau, kad tikrai išlaikysiu, nes gramatika mano yra visai nieko, parašiau nemažai žodžių t.y. parašiau apie 700 žodžių.“
Šių metų egzaminų temos
Šiais metais abiturientai, nusprendę laikyti valstybinį brandos egzaminą, samprotavimo rašinį galėjo rašyti pasirinkta viena iš temų: „Kas žmogui teikia ramybę?“ (nurodomi tokie autoriai: Antanas Baranauskas, Juozas Tumas-Vaižgantas, Jonas Aistis) arba „Kodėl žmogui svarbi jo kilmė?“ (nurodomi tokie autoriai: Jonas Radvanas, Česlovas Milošas, Šatrijos Ragana). Literatūrinio rašinio temą buvo galima pasirinkti iš: „Požiūris į visuomenės paribio žmogų lietuvių literatūroje“ (autoriai – Jonas Biliūnas, Jurgis Savickis, Marcelijus Martinaitis) arba „Vilnius lietuvių literatūroje“ (autoriai – Judita Vaičiūnaitė, Maironis, Jurgis Kunčinas).
Tiems, kurie nusprendė egzaminą laikyti mokykliniu lygiu, siūloma samprotavimo rašinius rašyti temomis: „Ką reiškia būti pilietiškam?“ (Jonas Radvanas, Mikalojus Daukša, Vincas Kudirka) arba „Kaip žmogus keičia savo gyvenamąją aplinką?“ (Antanas Baranauskas, Juozas Tumas-Vaižgantas, Marius Katiliškis), literatūrinius – „Tėvo ir vaiko ryšys lietuvių literatūroje“ (Jonas Biliūnas, Jurgis Savickis, Antanas Škėma) arba „Prūsijos lietuvninkų bendruomenė lietuvių literatūroje“ (Martynas Mažvydas, Kristijonas Donelaitis, Justinas Marcinkevičius).
Reikia surinkti bent 30 proc.
Primename, kad lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą laikyti registravosi 18 759 kandidatai. Egzaminas bus vykdomas 179 Lietuvos savivaldybių administracijų įsteigtuose centruose.
Kad išlaikytų valstybinį brandos egzaminą, kandidatas turi surinkti ne mažiau kaip 30 proc. galimų surinkti taškų.
Valstybinio brandos egzamino vertinimas prasidės birželio 12 d. Kandidatų darbus dvi savaites vertins beveik keturi šimtai vertintojų. Šio egzamino rezultatai bus paskelbti liepos 3 d.
