Kaip patekote į akademinę aplinką ir pradėjote dėstyti?

Dėstyti tuometiniame Orientalistikos centre pradėjau kaip ir daugelis jaunųjų kolegų – nuo kalbos. Mano baigta specializacija – indologija, todėl pradėjau dėstyti hindi kalbą Rytų kalbų mokykloje, o po poros metų šią kalbą jau dėsčiau ir bakalauro studentams. Kadangi kinu domėjausi dar nuo mokyklos laikų, net dėstydamas kalbą įvairiomis formomis integruodavau filmus į mokymo procesą, o pradėjęs studijuoti doktorantūroje pradėjau dėstyti ir su Azijos vizualiąja kultūra susijusius teorinius kursus.

Koks yra Jūsų tyrimo laukas, kaip jis keitėsi? Kodėl Jus traukia būtent ši sritis?

Mano tyrimų laukas galėtų būti įvardytas kaip Azijos kinas ir populiarioji kultūra. Tiesa, šis tyrimų laukas skamba pernelyg plačiai. Jei reikėtų siaurinti, galėčiau išskirti keletą temų ir objektų, kuriais domiuosi jau gana seniai, pvz., populiarusis (komercinis) Indijos kinas – Bolivudas, Pietų Azijos diaspora, žanrinis (ypač siaubo) kinas Azijoje. Dirbant šiame tyrimų lauke man asmeniškai labai patinka nesibaigianti tiriamų objektų gausa ir vis atsirandančios naujos tyrimų temos – pvz., šiuo metu man yra itin įdomi Šri Lankos pilietinio karo ir kultūrinės atminties bei traumos tema ir šios problematikos aktualizavimas literatūroje ir kine.

Populiariąją kultūrą, į kurios sąvoką galima įtraukti įvairias medijas – kiną, animaciją, literatūrą, kompiuterinius žaidimus, galima traktuoti kaip tam tikrą kultūrinę platformą, kurioje galime matyti socioistorinius vyksmus ir transformacijas, politines sanklodas, dominuojančias ideologijas ir pasipriešinimą joms, todėl šios srities tyrimai man yra nepaprastai įdomūs. O save juokais vadinu Azijos populiariosios kultūros „akafanu“, t. y. man mokslinis objektas kartu yra ir tyrimai, ir laisvalaikis.

Gal galite pasidalyti labiausiai įsiminusiu įvykiu, kelione, konferencija, kuri nutiko Jums studijuojant ar dirbant universitete?

Kalbant apie studijų metus, įsimintiniausias įvykis, be abejo, buvo studijų metai, praleisti Indijoje. Tas jausmas, kai pirmą kartą atsiduri toje šalyje ir kultūroje, kurią iki šiol studijavai tik iš knygų ir dėstytojų pasakojimų, yra nepamainomas. Manau, dalinių studijų galimybė studijuojamame regione yra tikrai neįkainojama ir ilgai išliekanti patirtis.

Kai bandau prisiminti, ar yra kokia viena labiausiai įsiminusi komandiruotė jau dirbant universitete, tai iš tiesų negaliu prisiminti kokios vienos labai išskirtinės. Ir taip yra ne todėl, kad nebuvo įdomių konferencijų ar stažuočių, bet todėl, kad iš esmės kiekviena komandiruotė man yra kaip atskiras įvykis, kuris ne tik leidžia pasimatyti su moksliniais bendraminčiais ir draugais iš viso pasaulio, tačiau visuomet atneša ir kažką naujo – naujas pažintis, naujas idėjas.

Kokie žmonės renkasi Azijos studijas? Kaip manote, kodėl reikia studijuoti Azijos šalis?

Sunku pasakyti, kokie yra mūsų studentai, bet jei reikėtų nurodyti keletą juos apibūdinančių savybių, pasirinkčiau tokias: atviri, siekiantys žinių ir nebijantys iššūkių. Kiekvienas studijuojamas Azijos regionas yra unikalus savo kultūra, visuomene, istorija, todėl šios studijos yra nepaprastai įdomi patirtis, leidžianti studentui ne tik visapusiškai pažinti kitą šalį ar regioną, bet ir palyginti su savąja (pvz., europine, lietuviškąja) kultūra.

Iš tiesų studentai Azijos studijas renkasi dėl įvairių priežasčių, motyvacija būna labai skirtinga. Vienus traukia kultūra ir religija, kitus – kalba. Vieni domisi populiariąja kultūra, kiti – istorija ir politika. Bet daugumai yra įdomūs visi šie dalykai kartu. Dėl programos tarpdiscipliniškumo kiekvienas randa tai, kas labiausiai domina.

Azija yra ir vienas sparčiausiai augančių ekonominių regionų pasaulyje, o dėl ypač spartaus žmonių judėjimo, migracijos, globalizacijos taip pat randasi ir pačių įvairiausių kontaktų su Azijos šalimis, todėl skirtingus Azijos regionus išmanančių specialistų poreikis išlieka ir netgi didėja.

Papasakokite plačiau, ką studijuoja, kokių kompetencijų ir kokios patirties įgyja studentai, pasirinkę Azijos studijas.

Azijos studijų programą sudaro keturi specialybiniai variantai – Japonijos studijos (japonologija), Kinijos studijos (sinologija), Pietų Azijos studijos ir Artimųjų Rytų studijos. Azijos studijos yra tarpdisciplininė studijų programa, rengianti plačios kompetencijos Azijos regionų specialistus.

Kalbant apie dalykines kompetencijas, turbūt svarbiausia būtų pabrėžti tai, kad studentai studijuoja tiek bendresnio pobūdžio regiono tyrimams reikalingus dalykus, pvz., kultūros teoriją ar sociokultūrinės antropologijos pagrindus, tiek pasirinkto regiono kultūrą, istoriją, visuomenę, religines tradicijas, literatūrą. Taip pat svarbu paminėti, kad įgyjamos ir regiono kalbinės kompetencijos (studentai išmoksta regiono kalbą bent B2 lygiu).

Kalbant apie bendrąsias kompetencijas, studijuodami šią programą studentai atsiduria įvairiuose daugiakultūriuose kontekstuose, todėl studijų metu yra ugdomos tarpkultūrinio bendravimo, darbo daugiakultūrėje aplinkoje kompetencijos. Tai, kad studijas pabaigęs studentas įgyja itin plačias kompetencijas, turbūt geriausiai atspindi Azijos studijų programos absolventų pasiskirstymas darbo rinkoje – mūsų absolventai dirba verslo struktūrose, turizmo sektoriuje, diplomatinėse atstovybėse, vyriausybinėse ir nevyriausybinėse organizacijose, teikia vertimo paslaugas.

Ko palinkėtumėte jauniems žmonėms, besidomintiems Azijos studijomis?

Palinkėčiau atvirumo, darbštumo ir entuziazmo. Jei pasirinksite Azijos studijas Vilniaus universitete, jūsų laukia nelengva, tačiau įsimintina ir neabejotinai akiratį plečianti ir kultūriškai praturtinanti kelionė.