„Stereotipai apie Artimuosius Rytus mūsų visuomenėje išties gajūs. Galbūt todėl, kad Lietuvoje gyvena palyginti nedaug žmonių iš šio regiono. Antra, ilgam pėdsakus pasąmonėje palieka viešumoje linksniuojamos sensacingos istorijos. Apie gražias musulmoniško pasaulio istorijas garsiai nekalbame, o nelaimingas sutirštiname. Tačiau reikia suprasti, kad pasaulis globalėja. Neužsidarysime nuo pasaulio, kuriame maišosi kalbos, žmonės, politika ir kultūra“, – įsitikinusi Vilniaus universiteto (VU) Azijos ir transkultūrinių studijų instituto arabistikos studijų lektorė Maritana Larbi.

Kuo daugiau mokaisi – tuo giliau įtraukia

Vieną sudėtingiausių pasaulio kalbų įvaldžiusi M. Larbi užaugo Kaune. Baigusi mokyklą, išvyko žinių gilinti į Vokietiją, ten baigė edukologijos ir islamistikos studijas.

„Kultūromis ir civilizacijomis domėjausi nuo mažens. Šešiolikos buvau perskaičiusi visą Bibliją. Pagalvojau, kad metas sužinoti, kas rašoma Korane. Maskvos turguje radau vertimą į rusų kalbą. Tik pradėjusi skaityti, užverčiau. Absoliučiai nesupratau Korano turinio. Viskas buvo taip svetima, visiškai kito pasaulio frazės, terminai ir posakiai. Universitete Vokietijoje ėmiau penkis gilinamuosius Korano skaitymo kursus. Arabų kalba yra tarsi bedugnė: kuo daugiau mokaisi, tuo labiau traukia. Ir ne dėl sudėtingumo, bet dėl savo grožio, kalbinių konstrukcijų įvairovės“, – 15min pasakoja VU dėstytoja.

Užsienio kalbos mokymuisi būtinas kultūros pažinimas

Į Lietuvą edukologė sugrįžo po devynerių Vokietijoje praleistų metų, nes gimtojoje šalyje norėjo dėstyti arabų kalbą ir kitus dalykus, susijusius su islamo kultūra. Tyrėjos, kuri šiuo metu Bonos universitete rašo disertaciją apie islamo etiką, teigimu, kalbos be tos šalies istorijos, kultūros žinių neišmoksi.

„Tai – labai kompleksiškas mokslas. Mokant arabų kalbos, dėstant islamo meną, reikia turėti daug istorinių ir kultūrinių, civilizacijos vystymosi žinių. Neįmanoma išmokti kalbos ir nežinoti esminių kultūrinių dalykų“, – įsitikinusi pašnekovė.

Savo aistra tolimoms, bet kartu ir sparčiai Lietuvos link artėjančioms kultūroms M. Larbi pastaruoju metu dalijasi su VU Artimųjų Rytų studijų programos studentais. „Artimųjų Rytų studijos yra vienintelė Lietuvoje studijų programa, pagal kurią rengiami dalykinių, komunikacinių ir analitinių gebėjimų turintys šio regiono kultūros specialistai. Mūsų programa labai turininga ir lanksti. Studentas gali pasirinkti pagrindinę užsienio kalbą pagal savo poreikius iš trijų – arabų, turkų arba persų. Antrame kurse galima gilintis ir į antrąją užsienio kalbą. Trečdalis studentų išties nori mokytis dviejų kalbų: tiki, kad tai bus praktiškiau tolimesnėje karjeroje ir gyvenime. Bendrieji šios studijų programos dalykai – taip pat įvairūs: nuo islamo meno ir valstybių istorijos iki filosofijos“, – pasakoja dėstytoja.

Rengiami specialistai ministerijoms, politikai ir verslui

VU arabistikos studijų lektorė yra pastebėjusi, kad į nedideles, dažniausiai dešimtį studentų suburiančias grupes jaunuolius atveda skirtingi motyvai. Stojančiųjų yra ir labai motyvuotų, ir tokių, kurie šią studijų programą pasirinko tik iš smalsumo.

„Aišku, didžioji dauguma ateina mokytis kalbų. Tačiau jauni žmonės kartais būna prisigaudę stereotipų ir Artimieji Rytai jiems asocijuojasi su popkultūra, pilvo šokiais. Pasitaiko, kad jie dar iki studijų pradžios pasimoko arabų kalbos, bet išmoksta netaisyklingai, o permokyti – sudėtinga. Įdomiausia, kad ateinantieji su mažesniu žinių bagažu labiau susidomi, pasineria ir daugiau pasiekia. Tikiu, kad svarbu ne kodėl žmogus pasirinko tas studijas, o kaip jose jaučiasi.“

Turbūt daugelis įstojusiųjų į šias studijas pradžioje galvoja apie vertėjo darbą, nes čia intensyviai 3,5 metų mokoma viena iš Artimųjų Rytų kalbų (arabų, turkų ar persų), duodamas tvirtas jos pagrindas, bet norint tapti vertėju papildomai jos mokytis reikėtų dar beveik tiek pat. Bakalauro studijų metu į Artimųjų Rytų kalbas, kultūrą, istoriją, politiką ir geopolitinių galių pasiskirstymą įsigilinę studentai tampa kvalifikuotais specialistais, kurių reikia įvairiuose sektoriuose.

„Arabistai reikalingi ministerijose, taip pat tose vietose, kuriose plėtojami tarptautiniai ryšiai. Specialistų reikia ir versle, kadangi Lietuva siekia skatinti verslo santykius su šiomis šalimis. Baigus arabistikos bakalauro studijas, atsiveria istorijos, politologijos, teisės magistrantūros galimybės. Ką studentas pasieks, priklauso nuo to, kiek noro turi ir kiek pastangų įdės“, – pabrėžia Artimųjų Rytų pasaulio žinovė.

Pasirinkę turkų kalbą, visada būsite reikalingi mezgant ir palaikant prekybos ir turizmo ryšius tarp Lietuvos ir Turkijos. Po VU Filosofijos fakulteto stogu esančios studijų programos absolventai dar studijų metu pradeda veiklą Turkijos ambasadoje, turizmo sektoriuje, verčia turkiškus filmus ir serialus Lietuvos televizijoms.

Tuo tarpu persų kalba atveria studentams galimybes pažinti ir megzti ryšius su kultūros lopšiu vadinama ir vis didesnį vaidmenį pasaulyje vaidinančia Irano valstybe.

Kultūra, kaip ir mokslas, negali būti uždara

Tarpkultūrinio dialogo plėtojimas ir kitų kultūrų pažinimas šiuolaikiniame pasaulyje tampa neišvengiamas. Ateityje jis padės jauniems žmonėms aiškiau suvokti globalius politinius, istorinius, kultūrinius procesus, juos kritiškai interpretuoti ir integruotis skirtingose kultūrinėse ir socialinėse terpėse.

Blogiausia, kas gali nutikti, pasak arabistikos dėstytojos M. Larbi – tai užsidarymas savame rate. Ir tai galioja įvairiose situacijoje: ar kalbama apie kitų kultūrų nepriimantį žmogų, ar netgi mokslininko darbą.

„Siekti mokslo aukštumų yra labai puiku, bet kas iš mokslinių darbų, jeigu nekomunikuosime jų visuomenei? Tokiu atveju jie neturės prasmės“, – įsitikinusi Bonos universitete disertaciją apie islamo etiką rašanti tyrėja.

Kaip tarp skirtingų sričių mokslininkų ar mokslo ir visuomenės būtina sąveika, taip ir globaliame pasaulyje reikalingas tarpkultūrinis dialogas, gebėjimas komunikuoti su kitų tautybių žmonėmis, pasaulėžiūros plėtimas.

Moksleivių žiniose – spragos

Tarpkultūrinio ir tarpdisciplininio dialogo VU Azijos ir transkultūrinių studijų instituto tyrėjos nusprendė mokyti jau mokykloje – pernai Lietuvos mokyklose jos pirmą kartą pristatė naujo tipo edukacinį projektą „Artimieji Rytai tavo mokykloje“. Integruotas šio projekto užsienio kalbos, literatūros, kultūros, istorijos, etikos ir meno pamokas lankė 6–12 klasių moksleiviai septyniuose šalies miestuose.

Projektu siekiama jaunus žmones giliau supažindinti su Artimųjų Rytų kultūra, istorija ir kalbomis. Jis taip pat skirtas mokytis ir lavinti kritinį mąstymą.

Į moksleivių „Artimųjų Rytų“ apibrėžimą tilpo ir Egiptas, ir Turkija, Sachara, kupranugariai ir oazė. Kita vertus, Artimuosius Rytus apibrėžti sunku, nes jie neturi tikslių sienų, bet paprastai regionui priskiriamos šios šalys – Turkija, Libanas, Sirija, Izraelis, Palestinos teritorijos (Vakarų Krantas ir Gazos Ruožas, Jordanija, Irakas, Kuveitas, Bahreinas, Kataras, Jungtiniai Arabų Emyratai, Saudo Arabija, Omanas, Jemenas) ir Egiptas.

Didžiai pašnekovės nuostabai, kai kurie dvyliktokai prie Artimųjų Rytų šalių priskyrė Japoniją ir Kiniją. Tai jau signalizuoja apie gilias geografijos žinių spragas.

Kritinis mąstymas saugo nuo stereotipinio požiūrio

Projekto iniciatoriai skatino gilesnį domėjimąsi Artimųjų Rytų kultūra per kūrybiškumą skatinančias veiklas, o dalyviai pristatė integruotų pamokų metu įgytas žinias.

„Jaunuoliai kūrė esė, piešė, filmavo trumpametražius filmukus, netgi ruošė menines instaliacijas. Keletas darbų buvo išties įspūdingi. Vienas moksleivių kurtas tekstas pasakoja apie Lietuvos mokyklos vaikų kelionę į arabų šalį – istoriją, primenančią „Tūkstantį ir vieną naktį“. Kiti pagamino knygų skirtukus su arabiškais rašmenimis ir rytietiškais ornamentais, treti paruošė stendą, kuriame lygino nacionalinius lietuvių ir arabų drabužius. Dokumentiniame filme vaikai ieškojo panašumų tarp Saudo Arabijos ir Lietuvos. Ir rado: pasirodo, abiejose valstybėse labai mylimas krepšinis“, – 15min pasakoja M. Larbi.

Mokslininkė sako pastebėjusi, kad jaunuoliai dar nėra prisigaudę viešoje erdvėje sklandančių neigiamų stereotipų apie Artimuosius Rytus, todėl glaudesnė pažintis su šiuo regionu ir jo kultūra gali prisidėti prie jų kritinio mąstymo ugdymo. Laisvas nuo stereotipų mąstymas yra būtinas.